2010 sausio

Įrašas

Ar kas bežino, kas ta šimtametė „Aušrinė“ lietuvių mokykloms?

Aš norėčiau prikelti nors vieną senelį Iš kapų milžinų Ir išgirsti nors vieną, bet gyvą žodelį Iš senųjų laikų.   Šiuos jaunojo Maironio žodžius dažnai prisimenu, stebėdama ir žavėdamasi, kaip Sūduvos sūnus, kultūros istorikas, Vilniaus zanavykų bendrijos pirmininkas, Lietuvai pagražinti draugijos valdybos narys Albinas Vaičiūnas prikelia mūsų tautos dvasios milžinų darbus, jų nuopelnus Lietuvai. A....

Įrašas

Rūdiškių bažnyčiai – šimtas metų…

Rūdiškių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia švenčia savo įkūrimo 100-ąsias metines. Ta proga kalbame su parapijos klebonu Tadu Švedavičiumi.   P. klebone, kaip atrodo Rūdiškių parapija po šimto metų?   Per šimtmetį labai išaugo. Pirmieji parapijos įrašai rodo, kad joje buvo keturi šimtai parapijiečių, o dabar skaičiuojame keturis tūkstančius. Parapija buvo įkurta 1910 metais. Pirmiausiai buvo...

Įrašas

Visada buvau ir esu tik lietuvis…

Pasirodė Vilniaus lietuvių veikėjo, 1939–1940 metais Vilniaus miesto burmistro, provizoriaus Konstantino Stašio gimimo 130 metų jubiliejui skirtos parodos katalogas su nuotraukomis, dokumentais, atsiliepimais spaudoje.   Daugybė nuotraukų   Parodos ir katalogo sudarytoja Dainora Juchnevičiūtė-Vaivadienė – K. Stašio vaikaitė. Katalogas 500 egzempliorių tiražu išleistas bendrovės „Petro ofsetas“. Dvidešimt katalogo puslapių – A3 formato geros kokybės popieriaus...

Įrašas

Nuo „Sandūros“ iki Rambyno – dešimtmečio kelias

2010 metų Martyno Jankaus premijos laureate tapo Diana Milašauskienė, Rambyno regioninio parko direktorė ir Pagėgių krašto kultūros draugijos „Sandūra“ pirmininko pavaduotoja, kuriai galima priskirti Martyno Jankaus kultūrinių tradicijų atgaivinimą… Premijos paskyrimo proga „Voruta“ pateikė laureatei keletą klausimų. Kokie keliai Jus atvedė į Rambyną ir Bitėnus? Mano gyvenimo keliai labai paprasti ir tiesūs. Gimiau 1966 metais...

Įrašas

Lietuviška moneta – už 70 tūkst. eurų

Vokietijoje vykusiame prestižiniame aukcione Lenkijos atstovai už rekordinę sumą įsigijo rečiausią lietuvišką monetą.   Vos tris gramus sverianti auksinė Zigmanto III moneta nukalta 1591 metais išleidžiant pačius pirmuosius Vazų dinastijos pinigus. Pradinė jos kaina aukcione buvo 5 tūkst. eurų, tačiau aukciono nugalėtojas nepagailėjo sumokėti gerokai didesnę sumą – 70 tūkst. eurų (241 tūkst. litų).  ...

Įrašas

Prasideda „Migruojantys paukščiai“

Žeimių dvaro sodyboje prasideda 4-osios pasaulio lietuvių menininkų kūrybinės dirbtuvės „Migruojantys paukščiai“.   „Migruojantys paukščiai“ (idėjos autorė – dizainerė Jolanta Rimkutė) siekia kartą metuose suburti emigravusius ir gyvenančius Lietuvoje lietuvius menininkus kūrybiniam dialogui, analizuojančiam įvairius socialinius ir kultūrinius Lietuvos reiškinius.   Šių metų nagrinėjama tema – „Patriotai ar piliečiai? Tarp tautos ir pilietinės visuomenės“. Dirbtuvėse bus...

Įrašas

Netekome kalbininko A. Rosino

Eidamas 73 metus penktadienį, 2010 m. liepos 23 d., mirė garsus lietuvių kalbininkas, baltistas, filologijos mokslų daktaras prof. habil. dr. Albertas Rosinas.   Velionis bus pašarvotas Šv. Jonų bažnyčioje.   Atsisveikinimas liepos 25 d. nuo 10 iki 17 val. Liepos 26 d. atsisveikinti galima nuo 10 iki 13 val., o karstas išnešamas 15 val.  ...

Įrašas

Mirė A. Uždavinys

Sekmadienį (2010-07-25) eidamas 49-sius metus mirė profesorius Algis Uždavinys – vienas iš talentingiausių dabartinės Lietuvos humanitarinių mokslų atstovų.   Jis buvo žinomas kaip filosofas, menotyrininkas, kultūrologas, lyginamų civilizacijų studijų specialistas, orientalistas.   Jis buvo Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės instituto Humanitarinių mokslų katedros vedėjas, Lietuvos kultūros tyrimų instituto Komparatyvistinių kultūros studijų vyresnysis mokslinis darbuotojas.  ...

Įrašas

Menas išeivei M. Remienei – lyg oras ir vanduo

Marija Remienė tituluojama neoficialia Amerikos lietuvių kultūros ministre. Lietuvoje viešinčiai kultūros veikėjai įteiktos ir Širvintų krašto garbės piliečio regalijos.   Meno mecenatės M. Remienės viešnagės proga praėjusią savaitę buvo surengtas vakaras Vilniaus Radvilų rūmuose – juose veikiančioje išeivijos dailininkų parodoje „Dovana nepriklausomai Lietuvai“ rodoma nemažai šios Amerikos lietuvės dovanotų kūrinių.   „Kai jauni lietuviai, turintys...

Įrašas

Kun. Vytenis Vaškelis. Malda tikrai turi sparnus

Jėzus meldžiasi. Ištariame šiuos žodžius prieš akis iškyla gražiausias iš visų žmonių (Ps 45, 3) – Dievo Sūnus, besimeldžiantis nakties tyloje, dienos karštyje, Alyvų sodo vėsoje, agonijos kančių ugnyje ir skendintis visa pranokstančios Dangaus šalies beribiame triumfuojančių maldų džiugesyje. Ne tik meilė niekada nesibaigia (1 Kor 13, 8), bet ir malda. Štai šv. Jonui Patmos...

Įrašas

Kun. Vaclovas Aliulis MIC. Solovkų salos

1974 m. birželį, jau atleistas iš Kunigų seminarijos, pasinaudojau rengiama turistine ekskursija lėktuvu į Archangelską ir toliau laivu į Solovkų salas. Labai norėjau išvysti kankinio arkivyskupo Teofiliaus Matulionio ir keliolikos lietuvių kunigų kalinimo vietą. Lietuvos valdžia 1933 m. šiuos dvasininkus, vieną agronomą ir vieną vargonininką išmainė už Lietuvoje įkalintus bolševikų veikėjus (rodos, po 2–3 už...

Įrašas

Vilius Trumpjonas: knyga – tautos gyvybingumo ženklas

Porą savaičių Lietuvoje viešėjo Mažosios Lietuvos fondo tarybos pirmininkas Vilius Algirdas Trumpjonas, atvykęs iš Čikagos. Baigiantis viešnagei, jį priėmė Seimo Pirmininkė Irena Degutienė. Garbingam svečiui ji įteikė Padėką ir Atminimo ženklą už nuopelnus rengiant ir leidžiant Mažosios Lietuvos enciklopedijos III ir IV tomus (2006, 2009 m.).   Padėkos už paramą ankstesnių MLE tomų rengimui buvo...

Įrašas

Restauruotas „senolis“ dviratis

Į Dviračių muziejaus ekspoziciją sugrįžo konservuotas dviratis – vienas iš seniausių ir įdomiausių eksponatų.   Jį muziejus 2002 metais įsigijo iš Šiaulių rajone Gedvydžių kaime gyvenančio Vlado Banzos.   Koks meistras sukūrė šį dviratį, nežinoma, tačiau žinovų teigimu, panašių eksponatų Lietuvos muziejuose ir privačiose kolekcijose yra ne daugiau dešimties.   Dviratis – rankų darbo, lietuviškas,...

Įrašas

Kun. Kęstučio A. Trimako gyvenimo kibirkštys

Gerbiamas kunige Kęstuti – šiemet Jūs švenčiate ne tik garbingą 80  metų jubiliejų, bet minite ir kitas gražias sukaktis – 50  metų kunigystės,  50 metų – akademinės veiklos, 64 metai ateitininkijos gretose… Pagarbą kelia Jūsų  studijuotų disciplinų gausa,  mokslo laipsniai,  straipsniai, išleistos knygos, intensyvi akademinė veikla. Jūs ir  dabar domitės mokslu ir menu, esate aktyvus, kūrybingas. Iš kur toks ...

Įrašas

Laisvės kryžkelės. Pietų Lietuvos partizanų sritis

Šia „Laisvės kryžkelių“ projekto rėmuose skelbiama publikacija pradedame trijų laidų ciklą, skirtą Lietuvos partizanų sričių istorijai apžvelgti per iškiliausias partizaninio karo asmenybes.   Bene daugiausia vienijant Pietų Lietuvos partizanus pasižymėjo Lietuvos kariuomenės pulkininkas leitenantas Juozas Vitkus-Kazimieraitis, tapęs pirmuoju srities vadu. Būsimasis partizanų vadas gimė 1901 m. gruodžio 10 d. Mažeikių aps., Tirkšlių vlsč., Ketūnų k....

Įrašas

Padėka ir pagarba išeivijos kultūrininkei Marijai Remienei

2010 m. birželio 17 d. Širvintų rajono savivaldybės tarybos iškilmingame posėdyje Marijai Remienei įteiktos Širvintų krašto Garbės pilietės regalijos.   Rajono meras Kęstutis Pakalnis, pradėjęs posėdį padėkojo Marijai Remienei, specialiai atskridusiai iš JAV į tėvų žemę, ir suteikė žodį Musninkų seniūnei Birutei Jankauskienei, kuri posėdžio dalyviams nušvietė musninkietės Marijos Aliodijos Bareikaitės, jos sesers Margaritos bei...

Įrašas

Prieš 70 metų Lietuvoje paskelbta sovietų valdžia

Kaunas, 1940-ieji, liepos 21-oji.   Prieš 70 metų tą lemtingąją dieną Lietuvoje paskelbta sovietų valdžia.   Labai simboliška, bet visa tai įvyko teatre, Valstybės teatre (šiandien tai – Kauno muzikinis teatras). Pagal Kremliaus molocho scenarijų ir režisūrą sovietinė mitologija pradėta kurti itin teatrališkai.   Juridinę okupantų, įžengusių į nepriklausomą Lietuvos Respubliką prieš mėnesį, birželio 15-ąją,...

Įrašas

Kur dunkso Trakų pilys

Taip pavadinta Juozo Vercinkevičiaus knyga, kurią išleido VšĮ „Vorutos“ fondas ir kurios dauguma publikacijų buvo spausdinta Lietuvos istorijos laikraštyje „Voruta“.   Knygoje pristatoma Trakų istorija nuo seniausių laikų iki mūsų dienų – pradedant Trakų miesto įkūrimu ir baigiant Andriaus Romerio apsilankymu Trakų bažnyčioje. Skaitytojus sudomins publicistiniai pasakojimai apie Sofiją Vytautaitę, Trakų pilių restauravimo istorija. Ypač...

Įrašas

Trakai – mano jaunystė ir lietuvybės viltys

1939 m. rugsėjo 17 d. SSRS, pradėjus karą prieš Lenkiją, jos padėtis tapo beviltiška. Lietuva neužpuolė Lenkijos ir palankiai priėmė besitraukiančius lenkų karinius dalinius. Buvo internuota keliolika tūkstančių lenkų kareivių bei karininkų, dalis iš jų buvo ir Kaišiadoryse (tuo metu aš mokiausi Kaišiadorių pradinės mokyklos VI skyriuje). Prie geležinkelio stoties buvo įrengta stovykla lenkų pabėgėliams. Mokiniai,...

Įrašas

Lietuva neteko buvusio LR Prezidento A. M. Brazausko

2010 m. birželio 26 dieną, šeštadienį, Lietuva neteko buvusio LR Prezidento ir premjero Algirdo Mykolo Brazausko.   Tai DELFI patvirtino ilgametis A. Brazausko bendražygis, Seimo narys Česlovas Juršėnas. A. Brazauskas per savo gyvenimą užėmė ne vieną svarbų postą – buvo pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos prezidentas, vėliau vadovavo Vyriausybei, sovietmečiu ėjo Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto (LKP...

Įrašas

Lietuvoje lankosi lietuvis misionierius Ruandoje kun. H. Šulcas

Lietuvoje lankosi kun. Hermanas Jonas Šulcas– salezietis misionierius nuo 1978 m. dirbantis Ruandoje, kur įsteigė globos namus, amatų mokyklas ir gimnaziją.   Kunigo įsteigtuose globos namuose nuolat gyvena apie 150 našlaičių vaikų ir jaunimo nuo 2 iki 22 metų, gimnazijoje mokosi iki 400 vaikų iš aplinkinių vietovių, netgi – sostinės senatorių bei diplomatų vaikai.  ...

Įrašas

Holokaustas Lietuvoje: istorija, kurią anksti užmiršti

CNN svetainėje pasirodęs rašinys „Holokaustas Lietuvoje: vieno žmogaus kryžiaus žygis siekiant teisingumo“ apkaltino Lietuvą ir lietuvius vengiant deramai įvertinti bei pasmerkti Holokaustą. Nors CNN auditorija įtakinga, daugiamilijoninė, tačiau Lietuvoje deramos reakcijos į publikaciją nebuvo.   Tokia situacija sukuria dvigubą regimybę: arba minėtame rašinyje viskas pasakyta teisingai, lietuviai su viskuo sutinka ir tuo klausimu neturi daugiau...

Įrašas

Sąjūdžio idealisto mirtis

2010 m. liepos 8 d. sukako lygiai trys mėnesiai, kai iš šio gyvenimo Anapilin išėjo Romualdas Lankas. Žmogus, kurio pavardė daugumai Lietuvoje šiandien tikriausiai nieko nesako. Bet jis davė savo kraštui daugiau, negu daugelis šiandien esančių ar anksčiau buvusių valdžios žmonių, kuriems Lietuva yra tik jie patys su savo artimaisiais ir grupe draugų.   Ir...

Įrašas

Prūsija Žalgirio mūšio epochos metu

XIII a. pr. kryžiuočių ordino įsikūrimas prie Baltijos jūros turėjo didžiulę įtaką vakarų baltų genčių vystimuisi. Viena iš genčių patyrusi didžiausią Ordino įtaką – prūsai. Nors ant senųjų prūsų piliakalnių ir šventviečių buvo statomos krikščioniškos mūrinės pilys bei bažnyčios, jie dar ilgai išlaikė daugumą savo papročių ir savitą kultūrą. Du šimtus metų prūsų visuomenėje vyko...

Įrašas

Durbės mūšio 750 m. jubiliejaus minėjimas

2010 m. liepos 13 d., antradienį, Draugija „Pilis“ organizuoja Durbės mūšio 750 metų jubiliejaus minėjimą.   Renginys įvyks Vilniaus įgulos karininkų ramovėje (Pamėnkalnio g. 13, Vilnius).     Minėjimo programa:   18.00-18.05 val. – Įžanginis žodis   18.05-18.25 val. – Durbės mūšio istorija ir reikšmė (Tomas Baranauskas)   18.25-18.40 val. – Georgenburgo pilis Karšuvoje. Lokalizacijos...

Įrašas

Minimos 750-sosios Durbės kautynių metinės

2010 m. liepos 10 d. Durbėje (Latvija) rengiamas Durbės kautynių – reikšmingiausios XIII amžiaus baltų kovų prieš Vokiečių ir Livonijos ordinus pergalės – 750-ųjų metinių minėjimas.   Minėjimo renginiuose dalyvaus Lietuvos Seimo pirmininkė Irena Degutienė, krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, kiti Lietuvos ir Latvijos oficialūs atstovai.   Minėjimo proga istorinėje mūšio vietoje bus pastatytas iš...

Įrašas

1940-ųjų liepa: teroro pradžia

Prieš 70 metų, 1940-ųjų liepos 7 dieną, Raudonosios armijos sutryptos, bet formaliai vis dar nepriklausomos Lietuvos valstybės saugumo departamente buvo patvirtintas „priešvalstybinių partijų likvidavimo planas“. Šią datą pagrįstai galima laikyti komunistinio teroro Lietuvoje pradžia.   1941 metų liepos 7-oji, regis, buvo niekuo neypatinga. Sutrikusi Lietuva laukė ir spėliojo, ko galima tikėtis iš žaibiškų permainų vis...

Įrašas

1941-ieji: panemunės žydų tragedija

1941 m. birželio 22 d. prasidėjo Sovietų Sąjungos ir Vokietijos karas. Mūsų krašte vokiečių kariuomenė, puolusi iš Smalininkų apylinkių, kurios tuomet buvo Vokietijos jau anksčiau užgrobtame krašte, po poros valandų buvo užėmusi Jurbarką ir žygiavo į rytus.   Per kelias valandas rusų okupantus pakeitė vokiečių okupacija, įvedusi vėl naują tvarką – nepraėjus nė dviem savaitėms,...

Įrašas

Apie legendinio partizanų suvažiavimo įamžinimo darbus

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras (LGGRTC) kartu su Radviliškio savivaldybe pradėjo vykdyti 1949 m. visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavimo vietos įamžinimo projektą. Sunkią 1949-ųjų žiemą visos Lietuvos partizanų vadai rinkosi į atokią Radviliškio rajono (Balandiškių k. Sajų sodybą). Rinkosi netekę šimtų kovos draugų, tėvų, giminaičių ir artimųjų, nuosavų sodybų ir gimtosios žemės, rinkosi...

Įrašas

Lietuvos savanoris iš Margių kaimo

To kaimo dabar nebėra… Jei nuo Šeduvos pasuktumėte pro Alksnupius Dervelių link, privažiuotumėte jaukų, senovišką Žibartų kaimą, kurio gyventojų sodybėlės glaudžiasi viena prie kitos. Čia jums tektų pasukti į kairę, ir per lygius laukus, pro ramias lapuočių pamiškes vieškeliukas atvestų į tą vietą, kur kadaise būta Margių kaimo.   Dabar čia tuščia, tylu. Laukai, apstoti...