2010 sausio

Įrašas

Kova už Šalčininkų kraštą ir jo lietuvybės išsaugojimą

Skirta Lietuvos vardo tūkstantmečiui   Ant kalno mūrai, Joja lietuviai… (Lietuvių liaudies daina)   Šalčininkų kraštas nuo XI a. iki Lenkijos okupacijos 1920 m.   2009 metais minime pirmojo Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį. Pirmą kartą Lietuvos vardas paminėtas lotynų kalba parašytuose XI a. Kvedlinburgo (Vokietija) moterų vienuolyno analuose – pametiniame metraštyje (lot. Annales Quedlinburgenses) aprašant...

Zigmas Zinkevičius. Apie žodį „boba“
Įrašas

Zigmas Zinkevičius. Apie žodį „boba“

Akad. prof. habil. dr. Z. Zinkevičius Akad. Zigmas ZINKEVIČIUS, www.voruta.lt Dingstį parašyti šį straipsnelį davė Seimo nario Arūno Valinsko „išsišokimas“, sukėlęs nemažą politikų (gal tiksliau politikierių) šurmulį, kurį išplatino žiniasklaida. Dėl to pykti ant jos nereikėtų, nes juk tai jos duona. Šių eilučių autorių, lietuvių kalbos istoriką, apie žodį boba ne kartą klausinėjo tiek pažįstami,...

Įrašas

Elitas ir kalba

Muravjovas-Korikas buvo kareiva stuobrys ir veikė griežtomis kariškomis priemonėmis. Žiauriausiai nuslopinęs 1863 metų sukilimą ir už tai gausiai apdovanotas caro bei pašlovintas poeto Nekrasovo, žvėries letenomis čiupo suplėšyti lietuvių raštą: uždraudė lietuvišką raidyną, o vietoj jo įvedė slavišką, vadinamąją „graždanką“.   Tai būtų buvęs pirmas žingsnis sunaikinant lietuvių kalbą, o lietuvius surusinant. Čia Korikas ir...

Įrašas

Rytų Lietuvai – su meile

Tik ką išėjusioje Alfonso Kairio knygoje „Penkeri metai su Rytų Lietuva“* pateikta plati kultūrinio ir švietėjiško darbo panorama šiame Lietuvos kampelyje. Šio darbo įkvėpėjas ir organizatorius pats knygos autorius.   2005-2009 metais dirbdamas Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Tautinių mažumų skyriaus Rytų Lietuvos programos poskyrio vedėju, autorius kartu su Vilniaus apskrities...

Įrašas

Maištingieji Kudrevičiai

Lietuvos bajorijos istorija Rinkdamas medžiagą Riškų giminės istorijai [1], aptikau, kad mano proprosenelį Juozapą Ryškevičių, Mykolo sūnų (1777 Bacaičiai – 1845 12 27 Mineikiai), Kuršėnų bažnyčios vikaras Mykolas Syškevičius 1817 m. birželio 2 d. sutuokė su bajore Barbora Kudrevičiūte, Roko Baltramiejaus dukterimi (1785 Akmenaičiai – 1835 03 18 Mineikiai) [2]. Iš enciklopedijų ir istorijos veikalų...

Įrašas

Vartulėnai ir Didkiemis: istorija bei kultūros paminklai

Vartulėnai įsikūrę kairiajame patvenktos Jūros krante, pietiniame dabartinio Šilalės rajono pakraštyje. Kaimui vardą davė per jo žemes besivartantis upelis Vartulys. Čia paminėtina ir vakariniu Vartulėnų pakraščiu į Jūrą besiridenanti Urdena, kurios vardą kalbininkai laiko ypač archaišku, sieja su senu žodžiu urdulys, reiškiančiu verpetą, sūkurį. Ties Vartulėnais į Jūrą taip pat įteka Žiuržmotis – sunkiai paaiškinamą...

Įrašas

Dėl Senųjų Trakų pagrindinės mokyklos vardo

LR Seimui Trakų rajono tarybai Trakų rajono merui Vincui Kapočiui Trakų rajono laikraščiui „Trakų žemė“ Senieji Trakai garsėja kaip buvusi Lietuvos valstybės sostinė ir lietuvių etninių žemių centras. Čia gyveno LDK valdovai Kęstutis, Birutė, Vytautas, Skirgaila, Švitrigaila, Žygimantas Kęstutaitis ir kiti. „Tai buvo grynai lietuviškas kraštas“ (1). Baltai čia gyvena daugiau kaip 4 000 metų....

Įrašas

Petras Jaunius

Petras Jaunius (Januševičius, 1913 02 17 – 2010 05 02) gimė Jokniūnų kaime, papilio valsčiuje, Biržų apskrityje. Jo tėvas Jonas Januševičius, vidutinis kaimo ūkininkas, laukė sūnaus – patikimo paveldėtojo.   Guvus vaikas, siekiantis mokslo, tėvo buvo taip pristabdomas: „Moki skaityti, žinai daugybos lentelę, gali pasirašyti – ko daugiau ūkininkui reikia?“. Mama, labiau rėmė sūnaus siekius,...

Įrašas

Mažosios Lietuvos enciklopedija – pageidavimai iš vokietkalbės aplinkos

Vokietijos ir Šveicarijos mokslinėse bibliotekose jau yra keturtomė „Mažosios Lietuvos enciklopedija“ (MLE). Bet ja naudotis gali labai nedaug žmonių.   Nors angliškai ir vokiškai yra pateiktos tiek antraštės, tiek visų tomų įžangos, tačiau enciklopedijos tekstas nemokantiems lietuviškai yra neprieinamas dėl kalbos barjero. Todėl vienatomė enciklopedija, išleista anglų kalba, padarytų ją labiau prieinamą pasauliui. O leidimas...

Įrašas

Povilui Pukiui – 85

2010 m. gegužės 9 d. po sekmadienio pamaldų artimi parapijiečiai rinkosi minėti Vilniaus ev. liuteronų bažnyčios tarybos nario, žurnalo „Liuteronų balsas“ redaktoriaus Povilo Pukio 85-metį. „Sandoros“ salė padabinta tradiciniu „sodu“, iš šiaudelių suvarstyta erdvine kompzicija (dail. Audra Matukienė), sklinda Bacho koncerto smuikui garsai, bičiuliai renkasi nešini gėlių puokštėmis.   Susirinkusiems sugiedojus 23-ą psalmę pagal Mocarto...

Įrašas

Holokaustas Lietuvoje: istorija, kurią anksti užmiršti

CNN svetainėje pasirodęs rašinys „Holokaustas Lietuvoje: vieno žmogaus kryžiaus žygis siekiant teisingumo“ apkaltino Lietuvą ir lietuvius vengiant deramai įvertinti bei pasmerkti Holokaustą. Nors CNN auditorija įtakinga, daugiamilijoninė, tačiau Lietuvoje deramos reakcijos į publikaciją nebuvo.   Tokia situacija sukuria dvigubą regimybę: arba minėtame rašinyje viskas pasakyta teisingai, lietuviai su viskuo sutinka ir tuo klausimu neturi daugiau...

Įrašas

Sąjūdžio idealisto mirtis

2010 m. liepos 8 d. sukako lygiai trys mėnesiai, kai iš šio gyvenimo Anapilin išėjo Romualdas Lankas. Žmogus, kurio pavardė daugumai Lietuvoje šiandien tikriausiai nieko nesako. Bet jis davė savo kraštui daugiau, negu daugelis šiandien esančių ar anksčiau buvusių valdžios žmonių, kuriems Lietuva yra tik jie patys su savo artimaisiais ir grupe draugų.   Ir...

Įrašas

Prūsija Žalgirio mūšio epochos metu

XIII a. pr. kryžiuočių ordino įsikūrimas prie Baltijos jūros turėjo didžiulę įtaką vakarų baltų genčių vystimuisi. Viena iš genčių patyrusi didžiausią Ordino įtaką – prūsai. Nors ant senųjų prūsų piliakalnių ir šventviečių buvo statomos krikščioniškos mūrinės pilys bei bažnyčios, jie dar ilgai išlaikė daugumą savo papročių ir savitą kultūrą. Du šimtus metų prūsų visuomenėje vyko...

Įrašas

Durbės mūšio 750 m. jubiliejaus minėjimas

2010 m. liepos 13 d., antradienį, Draugija „Pilis“ organizuoja Durbės mūšio 750 metų jubiliejaus minėjimą.   Renginys įvyks Vilniaus įgulos karininkų ramovėje (Pamėnkalnio g. 13, Vilnius).     Minėjimo programa:   18.00-18.05 val. – Įžanginis žodis   18.05-18.25 val. – Durbės mūšio istorija ir reikšmė (Tomas Baranauskas)   18.25-18.40 val. – Georgenburgo pilis Karšuvoje. Lokalizacijos...

Įrašas

Minimos 750-sosios Durbės kautynių metinės

2010 m. liepos 10 d. Durbėje (Latvija) rengiamas Durbės kautynių – reikšmingiausios XIII amžiaus baltų kovų prieš Vokiečių ir Livonijos ordinus pergalės – 750-ųjų metinių minėjimas.   Minėjimo renginiuose dalyvaus Lietuvos Seimo pirmininkė Irena Degutienė, krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, kiti Lietuvos ir Latvijos oficialūs atstovai.   Minėjimo proga istorinėje mūšio vietoje bus pastatytas iš...

Įrašas

1940-ųjų liepa: teroro pradžia

Prieš 70 metų, 1940-ųjų liepos 7 dieną, Raudonosios armijos sutryptos, bet formaliai vis dar nepriklausomos Lietuvos valstybės saugumo departamente buvo patvirtintas „priešvalstybinių partijų likvidavimo planas“. Šią datą pagrįstai galima laikyti komunistinio teroro Lietuvoje pradžia.   1941 metų liepos 7-oji, regis, buvo niekuo neypatinga. Sutrikusi Lietuva laukė ir spėliojo, ko galima tikėtis iš žaibiškų permainų vis...

Įrašas

1941-ieji: panemunės žydų tragedija

1941 m. birželio 22 d. prasidėjo Sovietų Sąjungos ir Vokietijos karas. Mūsų krašte vokiečių kariuomenė, puolusi iš Smalininkų apylinkių, kurios tuomet buvo Vokietijos jau anksčiau užgrobtame krašte, po poros valandų buvo užėmusi Jurbarką ir žygiavo į rytus.   Per kelias valandas rusų okupantus pakeitė vokiečių okupacija, įvedusi vėl naują tvarką – nepraėjus nė dviem savaitėms,...

Įrašas

Apie legendinio partizanų suvažiavimo įamžinimo darbus

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras (LGGRTC) kartu su Radviliškio savivaldybe pradėjo vykdyti 1949 m. visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavimo vietos įamžinimo projektą. Sunkią 1949-ųjų žiemą visos Lietuvos partizanų vadai rinkosi į atokią Radviliškio rajono (Balandiškių k. Sajų sodybą). Rinkosi netekę šimtų kovos draugų, tėvų, giminaičių ir artimųjų, nuosavų sodybų ir gimtosios žemės, rinkosi...

Įrašas

Lietuvos savanoris iš Margių kaimo

To kaimo dabar nebėra… Jei nuo Šeduvos pasuktumėte pro Alksnupius Dervelių link, privažiuotumėte jaukų, senovišką Žibartų kaimą, kurio gyventojų sodybėlės glaudžiasi viena prie kitos. Čia jums tektų pasukti į kairę, ir per lygius laukus, pro ramias lapuočių pamiškes vieškeliukas atvestų į tą vietą, kur kadaise būta Margių kaimo.   Dabar čia tuščia, tylu. Laukai, apstoti...

Įrašas

Lietuvoje lankosi lietuvis misionierius Ruandoje kun. H. Šulcas

Lietuvoje lankosi kun. Hermanas Jonas Šulcas– salezietis misionierius nuo 1978 m. dirbantis Ruandoje, kur įsteigė globos namus, amatų mokyklas ir gimnaziją.   Kunigo įsteigtuose globos namuose nuolat gyvena apie 150 našlaičių vaikų ir jaunimo nuo 2 iki 22 metų, gimnazijoje mokosi iki 400 vaikų iš aplinkinių vietovių, netgi – sostinės senatorių bei diplomatų vaikai.  ...

Įrašas

Lietuva neteko buvusio LR Prezidento A. M. Brazausko

2010 m. birželio 26 dieną, šeštadienį, Lietuva neteko buvusio LR Prezidento ir premjero Algirdo Mykolo Brazausko.   Tai DELFI patvirtino ilgametis A. Brazausko bendražygis, Seimo narys Česlovas Juršėnas. A. Brazauskas per savo gyvenimą užėmė ne vieną svarbų postą – buvo pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos prezidentas, vėliau vadovavo Vyriausybei, sovietmečiu ėjo Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto (LKP...

Įrašas

1938–1940 metų istoriniai įvykiai ir jų pasekmės Lietuvai

2010 metais sukanka 70 metų, kai Lietuva, Latvija ir Estija buvo okupuotos TSRS. Istorikas Gediminas Rudis labai taikliai pastebėjo, jog ,,žlunga iki šiol puoselėtas, akylai sergėtas mitas apie socialistinę revoliuciją Lietuvoje 1940 metais ir savanorišką Lietuvos įstojimą į TSRS. Ilgai mus įtikinėjo, jog TSRS VISADA BUVO mažų tautų gynėja. Sprogo ir šis muilo burbulas.“ (1)...

Įrašas

Žudynės Ūtos kaime

2010 m. birželio mėn. 15 d. bus minimos Nepriklausomos Lietuvos pasienio policininko, Lietuvos kariuomenės atsargos viršilos, Šaulių sąjungos nario Aleksandro (Alekso) Barausko, nužudyto 1940 m. birželio 15 d. Alytaus aps., Varėnos vls., Ūtos k. Raudonosios armijos karių, žūties 70-osios metinės.   Aleksandras Barauskas, Kazio, gimė 1899 m. liepos 12 d. Panevėžio aps., Krekenavos vls., Butrimonių...

Įrašas

Prieš 66 metus sunaikinta Lietuvos vietinė rinktinė

1944 m. gegužę nacių ir Armijos krajovos suderintais veiksmais buvo likviduota Lietuvos vietinė rinktinė, vasario 16-ąją gen. Povilo Plechavičiaus pakviesta saugoti Lietuvos gyventojus.   Lietuvos vietinė rinktinė (LVR) buvo okupacijos sąlygomis atsikurianti Lietuvos Respublikos kariuomenė. Ji veikė tik lietuvių etninėse žemėse ir prieš 90 metų Lietuvos–Rusijos ir kitomis sutartimis pripažintoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. LVR palaikė...

Įrašas

Vytauto Gedgaudo ir laikraščio „Dirva“ kelias

Vilniuje, Lietuvos Seimo III rūmų galerijoje, vyko paroda „Dirvos“ kelias, skirta lietuvių tautinės minties laikraščio istorijai, jo leidėjams ir redaktoriams. Po parodos atidarymo visi, kam nesvetimos tautininkų idėjos, susirinko į konferenciją „Dirva“ ir tautininkų tradicijos“.   Istorija   Vienas iš parodos iniciatorių Seimo narys Gintaras Songaila džiaugėsi, kad susirinkusieji neabejingi „Dirvai“ ir buvusiam ilgamečiui jos...

Įrašas

Birželio 3-ioji – Sąjūdžio gimtadienis

1988 metų birželio 3-oji, Vilnius. Ryte Lietuvos TSR Mokslų akademijos konferencijų salėje vyko akademiko E. Vilko vadovaujamos komisijos dėl Lietuvos TSR Konstitucijos pataisų posėdis. Prie LTSR Mokslų akademijos Prezidiumo suformuotos komisijos tikslas – siūlyti respublikos vyriausybei konstitucines pataisas, atspindinčias Sovietų Sąjungos komunistų partijos CK Generalinio sekretoriaus M. Gorbačiovo persitvarkymo („perestroikos“) politikos dvasią.   Birželio 3-osios...

Įrašas

Ar kas bežino, kas ta šimtametė „Aušrinė“ lietuvių mokykloms?

Aš norėčiau prikelti nors vieną senelį Iš kapų milžinų Ir išgirsti nors vieną, bet gyvą žodelį Iš senųjų laikų.   Šiuos jaunojo Maironio žodžius dažnai prisimenu, stebėdama ir žavėdamasi, kaip Sūduvos sūnus, kultūros istorikas, Vilniaus zanavykų bendrijos pirmininkas, Lietuvai pagražinti draugijos valdybos narys Albinas Vaičiūnas prikelia mūsų tautos dvasios milžinų darbus, jų nuopelnus Lietuvai. A....

Įrašas

Rūdiškių bažnyčiai – šimtas metų…

Rūdiškių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia švenčia savo įkūrimo 100-ąsias metines. Ta proga kalbame su parapijos klebonu Tadu Švedavičiumi.   P. klebone, kaip atrodo Rūdiškių parapija po šimto metų?   Per šimtmetį labai išaugo. Pirmieji parapijos įrašai rodo, kad joje buvo keturi šimtai parapijiečių, o dabar skaičiuojame keturis tūkstančius. Parapija buvo įkurta 1910 metais. Pirmiausiai buvo...

Įrašas

Kur dunkso Trakų pilys

Taip pavadinta Juozo Vercinkevičiaus knyga, kurią išleido VšĮ „Vorutos“ fondas ir kurios dauguma publikacijų buvo spausdinta Lietuvos istorijos laikraštyje „Voruta“.   Knygoje pristatoma Trakų istorija nuo seniausių laikų iki mūsų dienų – pradedant Trakų miesto įkūrimu ir baigiant Andriaus Romerio apsilankymu Trakų bažnyčioje. Skaitytojus sudomins publicistiniai pasakojimai apie Sofiją Vytautaitę, Trakų pilių restauravimo istorija. Ypač...

Įrašas

Trakai – mano jaunystė ir lietuvybės viltys

1939 m. rugsėjo 17 d. SSRS, pradėjus karą prieš Lenkiją, jos padėtis tapo beviltiška. Lietuva neužpuolė Lenkijos ir palankiai priėmė besitraukiančius lenkų karinius dalinius. Buvo internuota keliolika tūkstančių lenkų kareivių bei karininkų, dalis iš jų buvo ir Kaišiadoryse (tuo metu aš mokiausi Kaišiadorių pradinės mokyklos VI skyriuje). Prie geležinkelio stoties buvo įrengta stovykla lenkų pabėgėliams. Mokiniai,...