1941 metų sukilimas Rytų-Pietų Lietuvoje
Autorius: Voruta Data: 2010-01-10 , 07:33 Spausdinti
Saulėto ryto nesulaukęs,
Kuklus kary, tautos sūnau,
Tu užgesai, kai laisvė švito,
Laimėjai kovą tu, ne sau…
Istoriko Valdo Striužo monografija „1941 metų sukilimas Rytų-Pietų Lietuvoje“* pasirodžiusi 2006 m., skirta tautos sukilimo aukoms atminti. Rašoma apie lietuvių karių ir partizanų 1941 m. birželio antisovietinį sukilimą buvusioje Švenčionių apskrityje, Vilniuje, Varėnos-Valkininkų ir Alytaus krašte. Tai apžvalgos, aukų, sukilėlių sąrašai, atsiminimai, straipsnių santraukos, nuotraukos.
Pažymėtina, kad čia yra nemažai naujų, iki šiol nepublikuotų duomenų bei faktų apie sukilimą, sukilėlių būrius, sudėtį bei veiksmus. Sudaryti, kiek tai buvo įmanoma, tikslūs kovojusių ir žuvusiųjų per sukilimą sąrašai. Ypač vertinta tai, kad V. Striužas surinko svarbių duomenų, iš kurių galima spręsti apie sukilimo mąstą tyrinėtuose Lietuvos rajonuose. Taip pat jo svarbus indėlis tas, kad rinkdamas medžiagą, apibendrino daug duomenų apie žuvusių sukilimo dalyvių žūties aplinkybes, kapavietes. Atliko išsamią įvairių publikacijų sukilimo tema analizę.
Pažymėtina, kad čia yra nemažai naujų, iki šiol nepublikuotų duomenų bei faktų apie sukilimą, sukilėlių būrius, sudėtį bei veiksmus. Sudaryti, kiek tai buvo įmanoma, tikslūs kovojusių ir žuvusiųjų per sukilimą sąrašai. Ypač vertinta tai, kad V. Striužas surinko svarbių duomenų, iš kurių galima spręsti apie sukilimo mąstą tyrinėtuose Lietuvos rajonuose. Taip pat jo svarbus indėlis tas, kad rinkdamas medžiagą, apibendrino daug duomenų apie žuvusių sukilimo dalyvių žūties aplinkybes, kapavietes. Atliko išsamią įvairių publikacijų sukilimo tema analizę.
Čia pateikta viena iš skaudžiausių ir mažiausiai tyrinėtų temų – Lietuvos kariuomenė ir jos veiksmai kritiniais momentais. Ir tik atsivėrus okupantų saugotiems archyvams atsirado galimybė tyrinėti juose slėptus dokumentus. Knygoje atskleidžiami lietuvių karių, patekusių į raudonąją armiją 29-tą teritorinį šaulių korpusą, likimai. V. Striužas padarė milžinišką darbą, užrašė daugelio įvykių liudytojų prisiminimus, sugretinęs juose pateikiamus faktus, išaiškinęs kovų vietas, iki šiol buvusius nežinomus karių kapus.
Vienas iš pagrindinių knygos tikslų – Rytų-Pietų Lietuvos sukilėlių karių ir partizanų kautynių su priešais atskirose vietovėse apžvalgos ir žuvusiųjų metrika (žūties aplinkybės, kapavietės, kapai, vardai, pavardės, kautynės). Pamėginta susisteminti daugelyje šaltinių – II pasaulinio karo laikotarpio spaudoje, kitur skelbtus žuvusių karių sąrašus, suregistruoti sukilėliai iš dar nespausdintų atsiminimų. Daug nežinomų sukilimo karių guli Lietuvos laukuose, miškuose, ilsisi kapinėse, tolimesniuose kraštuose. Tebūna nors kukliu rašytiniu paminklu pagerbtas jų atminimas, didi, pasiaukojama kova dėl tėvynės laisvės.
Monografijoje yra II pasaulinio karo laikotarpio leidiniuose spausdintų vertingų karių atsiminimų (anketų), apžvalginių straipsnių apie sukilimą Vilniuje, Varėnos, Švenčionių kraštuose, Gudijoje (besitraukiančiuose daliniuose, etninėse lietuvių žemėse) sąrašas, santraukos.
Pratarmėje apžvelgtos reikšmingesnės knygos, kaip Lietuvos laikinosios vyriausybės vadovo Juozo Brazaičio „Vienų vieni“, Albino Gražiūno „Lietuva dviejų okupacijų replėse 1940–1944“, istoriko Valentino Brandišausko „Siekiai atkurti Lietuvos valstybingumą“ bei kt. apie tautos sukilimą, straipsniai, leidiniai, kuriuose aprašyti išsivadavimo įvykiai. Kai kas ir kritiškai vertinama bei apibūdinama. Knygos pabaigoje išdėstyti tyrinėjimo tikslai, kryptys, svarbesnės išvados.
Pateiktuose atsiminimuose yra labai daug vertingos informacijos ir apie sukilimą, ir apie tą laikotarpį. Pasak ats. vyr. ltn. Algirdo Gamziuko, norisi tikėti, kad ši knyga svariai papildys Lietuvos kariuomenės istoriografiją, o autorių paskatins naujiems darbams. Leidinio paskelbimas neabejotinai turi ne tik pažintinės, bet ir mokslinės reikšmės. Iš esmės – tai istorijos studija, tačiau galima ją įvardinti ir kaip istorijos apybraižą.
*1941 metų sukilimas Rytų-Pietų Lietuvoje / Valdas Striužas. – Vilnius: Žaltvykslė, [2006] (Kaišiadorys : A. Jakšto sp.). – 427 [1] p.: iliustr., faks., portr. Tiražas 800 egz.
Nuotraukoje: Knygos viršelis
Nuotraukoje: Knygos viršelis
Komentarai
Naujienos
-
Bronius Makauskas. „AUŠROS“ vaidmuo Lenkijos lietuvių gyvenime (60 metų sukaktį minint) tęsinys
-
Gabrielius Landsbergis ir Gabi Ashkenazi: Lietuva – Izraelis: istorija, sujungianti ateičiai
-
Kariauti pratusi tauta. Lietuvių karinis elitas XIII-XIV a.
-
Grįžtama prie ankstesnės pinigų grąžinimo už neįvykusias keliones tvarkos
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
Lietuva
-
Gabrielius Landsbergis ir Gabi Ashkenazi: Lietuva – Izraelis: istorija, sujungianti ateičiai
-
Grįžtama prie ankstesnės pinigų grąžinimo už neįvykusias keliones tvarkos
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Šarūnas Šimkevičius. In memoriam. Vidmantas Staniulis
Istorija
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
-
Žmogus, atsisakęs būti Lietuvos diktatoriumi (video)
Kultūra
-
Kariauti pratusi tauta. Lietuvių karinis elitas XIII-XIV a.
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Liutgarda Čepienė. Apie Teresės Butaitės-Plisienės knygą ,,Sunkiausia nugalėti save“
-
Napaleonas Kitkauskas: „Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą“
-
K. Garšva: LRT rūšiuoja net ir kalbininkus
Religija
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Prof. Libertas Klimka. Tautos žadintojui kun. Jonui Katelei – 190
-
Virginija Elena Bortkevičienė, Juozas Prasauskas. Valančius ir Kaunas
-
Marija Kaupaitė gali tapti pirmąja Lietuvoje gimusia šventąja
-
Prelatas Edmundas J. Putrimas: „Brangūs broliai ir seserys Kristuje, Su šventomis Kalėdomis!“
Renginiai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Kviečiame dalyvauti virtualiame žaidime „Trys karaliai atkeliavo-visas svietas uždainavo“
-
Susipažinkite su tarmėmis iš arčiau moksliniame seminare „Lietuvių kalbos tarmynas: idėja, turinys ir realizacijos galimybės“
-
Dr. Dalios Kiseliūnaitės el. knygos „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“ pristatymas
-
Kovo 11-osios Lietuva muziejuose