100-metį nugyvenusi prieškario šaulė Anelė Sinickienė

Autorius: Data: 2011-01-05 , 13:39 Spausdinti

Gintaras LUČINSKAS, Alytus

2010-iesiems einant į pabaigą, šaltą gruodžio 14-osios popietę, kai už lango siautė pūga, pavyko pabendrauti su Anele Sinickiene (Vasiliauskaite). Ši alytiškė, prieškario Lietuvos šaulių sąjungos narė, šių metų gegužę atšventė garbingą 100 metų jubiliejų, todėl buvo įdomu išgirsti visą amžių nugyvenusios moters pasakojimą apie nueitą gyvenimo kelią, istorinę praeitį, taip pat sužinoti, ką mano apie šių dienų politines realijas.

Anelė Vasiliauskaitė gimė 1910 m. gegužės 26 d. Alytaus apskrities Alytaus valsčiuje, Kriaunių kaime (Rumbonių parapijoje) ūkininkų Petronėlės (Mankauskaitės) ir Jurgio Vasiliauskų šeimoje. 1914 m., prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, J. Vasiliauską mobilizavo į Rusijos kariuomenę, iš kurios grįžo tik 1917 m. Kol tėvas tarnavo kariuomenėje, likusiesiems šeimynykščiams padėdavo motinos brolis Antanas Mankauskas. Šeimoje augo 8 vaikai: 4 broliai ir 4 seserys. 23 ha ūkyje darbų netrūko: vasarą lauko darbai, žiemą – audimas, verpimas. Tėvas Jurgis dar užsiėmė amatais: kaustė arklius, meistravo vežimus, roges, o žiemą vaikams karuseles ant ledo. Visi buvo darbštūs, tad didesnių nepriteklių nepatyrė.

A. Vasiliauskaitė mokėsi Alytaus vls. Dubėnų pagrindinėje mokykloje, po pamokų vaidino dramos būrelyje, turėjo gražų balsą. Priklausė ir „Pavasarininkų“ organizacijai. Mokytojas Motiejus Ražanskas buvo puikus pedagogas, ugdytinius gerai išmokydavo.

1932 m. lapkritį Panemuninkų mokykloje pradėjo dirbti mokytojas, atsargos karininkas Jonas Sinickas. Jis buvo aktyvus renginių organizatorius, į veiklą įtraukdavo ir vietinį jaunimą. Šis dideliame Vasiliauskų name rinkdavosi padainuoti, pašokti. Renginių, vaidinimų metu ir užsimezgė dviejų jaunuolių Anelės ir Jono meilė.

1934 m. rugpjūčio 25 d. Anelė ir Jonas Sinickai susituokė Rumbonių parapijos bažnyčioje. Tų pačių metų spalį šeima persikėlė gyventi į Panarą (Liškiavos vls.), kur mokytojas buvo paskirtas dirbti pradinėje mokykloje. 1935 m. J. Sinickas dalyvavo šaulių fizinio lavinimo kursuose Palangoje, iš kur parvežė mylimai žmonai gintaro karolius. Nupirko juos už 50 Lt. Tuo laiku tai buvo labai dideli pinigai, tačiau mokytojai gaudavo padorų atlyginimą (apie 150–180 Lt.). Tuos karolius senolė šypsodamasi parodė ir šių eilučių autoriui.

1935 m. vasarą Merkinėje vyko Senovės dienos. Sutinkant Respublikos Prezidentą Antaną Smetoną, aš vadovavau ir vedžiau šaulių moterų būrį. Ne tik mano vyras Jonas vadovavo šauliams, bet ir aš buvau šaulių moterų būrio vadė. Teko šaudyti šaudykloje iš karabino. Su Ryliškių šaulėmis vykome ekskursijon į Kauną, aplankėme šokolado fabriką „Tilka“. 1940 m. pavasarį važiavome į Vilnių, lankėmės ir prie J. Basanavičiaus kapo. Aktyvi buvau, – prisiminė jaunystę pasakotoja.

Kartu su vyru mokytoju ji gyveno įvairiose vietose – Klepočiuose, Ryliškiuose, Noragėliuose, po karo – Janėnuose, Plasapninkuose, Druskininkų kaime. Buvo ištikima vyro pagalbininkė ir palydovė bei gera šeimininkė: palepindavo mylimą vyrą ir skaniais tortais.

1939 m. kovo 29 d. – balandžio 30 d. A. Sinickienė lankė ir baigė Žemės ūkio rūmų organizuotus kursus Ryliškiuose, įgijo kulinarijos ir kitų praktinių įgūdžių. 1942 m. gegužės 6 d. – birželio 6 d. lankė ir baigė Žemės ūkio rūmų organizuotus mezgimo kursus Seirijuose.

1941 m. birželio 14 d. jauną šeimą buvo numatyta ištremti į Sibirą. Tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti šiurpios kelionės. J. Sinickas dalyvavo mokytojų konferencijoje Alytuje, Šaulių namuose. A. Sinickienė su dukra iš Seirijų maršrutiniu autobusu ruošėsi važiuoti į Alytų, o vėliau visi kartu – į krikštynas vyro tėviškėje Šlavančių kaime. Namuose priešai nieko nerado. Sužinoję apie iškilusią grėsmę, Sinickai iki karo pradžios slapstėsi ir nakvojo kaimynų kluonuose.

Karo pabaigoje Noragėliuose į namus užėję raudonieji partizanai atėmė iš mokytojo rašomąją mašinėlę. Buvo sunkumų, kai vėl sugrįžo sovietų okupantai. Teko persikelti gyventi kitur, nes abu – buvę šauliai, o vyras dar ir karininkas – sovietų valdžiai atrodė nepatikimi. 1947 m. brolio Juozo sovietiniai aktyvistai „išbuožino“, o 1951 m. privertė iš savo ūkio Kriaunių kaime persikelti į Zaidus.

Sinickams pasidarė lengviau gyventi, kai Alytuje 1960 m. pasistatė namą. Jame šimtametė senolė, vyresniosios dukros prižiūrima, ir dabar tebegyvena. Ponia Anelė per radiją klausosi pamaldų, domisi politika, turi savo nuomonę apie valdžią.

Aš gyvenu jau septintoje santvarkoje, išgyvenau du baisius karus. Pirmojo pasaulinio karo metu vokiečiai žiaurūs buvo. Prisimenu, atėmė mūsų kiaulę, sumušė mano tėvą, kai šis nenorėjo turto atiduoti. Smetonos laikais valdininkai nevogė, vertino savo tarnybą, buvo patriotiškesni. Žmonės, ypač jaunimas, aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje, negirtavo. Brolis Andrius baigė Karo mokyklą, vėliau tapo mokytoju; brolis Jurgis tarnavo policijoje, o brolis Stasys pokaryje tapo partizanu ir žuvo. Sovietmečiu labai tikėjome ir laukėme, kada Lietuva vėl bus laisva. Labai gerai, kad šalyje vadovauja Prezidentė. Moterys yra rūpestingesnės. Pagirtina, kad Dalia Grybauskaitė viskuo rūpinasi, – kalbėjo pašnekovė.

J. Sinickas mirė prieš 23 metus, tačiau 2 dukterys, 4 vaikaičiai ir 5 provaikaičiai neleidžia mamai, senelei ir prosenelei pasijausti vienišai, dažnai aplanko. Vaikaitė Rima, socialinių mokslų daktarė, 100 m. jubiliejaus proga įteikė nepaprastą dovaną – Gyvenimo kroniką. Knygoje-albume sudėta daugiau nei 100 nuotraukų iš jubiliatės gyvenimo.

Dukros Astutės Laurinavičienės teigimu, mama mėgsta bendrauti, ragina neliūdėti, pati nestokoja optimizmo – gal tai ir yra ilgo gyvenimo paslaptis.
Palikdamas jaukius garbingos istorijos liudytojos namus, su pagarba linkėjau jai stiprios sveikatos, kad dar ilgai artimuosius džiugintų savo optimizmu, meile gyvenimui. Turbūt kiekvienas galėtume pasimokyti iš visą amžių nugyvenusios moters, kaip reikia vertinti gyvenimą.

Anelės Sinickienės šeimos albumo nuotr.

Nuotraukose:

1.  Anelė Vasiliauskaitė. Kriauniai, 1934 07 05.

2. Šauliai Anelė ir Jonas Sinickai. Širvintos, 1940 m. pavasaris.

3. A. ir J. Sinickų šeima su dukromis Astute ir Regina. Noragėliai, 1948 m.

4. A. Sinickienė. Alytus, 2010 m. gegužės 27 d.

Šaulių sąjunga , , , ,



Comments are closed.

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra