Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lenkijos Respublikos Parlamentui, Vokietijos Bundestagui, Europos Parlamentui
„Vorutos" laikraščio ir "Aušros" mėnraščio skaitytojų susirinkimo, įvykusio 1991 m. rugsėjo 25 d. Vilniuje, memorandumas
Dėl Lenkijos Respublikos Lietuvių padėties
Lenkijos Respublikos Suvalkų vaivadijoje savo etninėse žemėse gyvena autochtonai lietuviai, pietryčių Lietuvoje – lenkai (lietuvių kilmės kolonistai). Lietuvos lenkai sudaro maždaug 0,005 procento visos lenkų tautos, t. y. lietuvių tautos dalis Lenkijoje dvigubai didesnė.
Lenkijos lietuvių, taip pat ukrainiečių, baltarusių, žydų, vokiečių padėtis yra žymiai blogesnė negu Lietuvos lenkų. Lenkijos lietuviams paritetiškai priklausytų 2-5 kartus daugiau vaikų darželių, keturiskart – mokyklų, dvigubai daugiau spaudos ir t. t.
Seinų valsčiuje, kur išliko apie 7000 lietuvių, nebėra nė vieno lietuviško vaikų darželio, mokyklos. 1991 m. rugsėjo 1 d. uždraustos gimtosios lietuvių kalbos pamokos visose 5 Seinų valsčiaus pradinėse (8 klasių) mokyklose, kuriose dar buvo likusi vietinių žmonių kalba (Seinų 1 ir 2 mokykloje, Juodeliškėje, Krasnagrūdoje, Krasnave) ir Suvalkuose. Apie 1980 m. prieš tėvų valią nutrauktos lietuvių kalbos pamokos lietuviams Aradninkuose, Klevuose, Ramoniškėse, Smalėnuose, Seinų licėjuje, Žabariškėse, 1970 m. – Lumbiuose, Paliūnuose, Radziučiuose, Šlynakiemyje. Įsteigti klasei dėstoma gimtąja kalba Lenkijoje reikalaujama 6 pareiškimų, Lietuvoje – 1-3.
Lenkijoje iš viso nėra mokyklų, kur visi dalykai būtų dėstomi gimtąja lietuvių kalba iš lietuviškų vadovėlių. Vieninteliame lietuviškame Punsko licėjuje (vidurinėje mokykloje) taip pat mokomasi iš vadovėlių, parašytų lenkų kalba. Lenkų kalba ir literatūra, politologija, fizinis lavinimas, karinis parengimas visur dėstoma lenkiškai.
Išskyrus lituanistiką, Lenkijoje faktiškai nėra kitų specialybių, kurias lietuviams būtų galima studijuoti gimtąja kalba aukštesniosiose ir aukštosiose mokyklose. Net Punsko žemės ūkio mokyklos lietuviai mokiniai ir mokytojai priversti bendrauti lenkiškai. Skirtingai nuo Lietuvos, stojamieji egzaminai į aukštesnes mokyklas gimtąja kalba nepriimami ir nedaroma jokių lengvatų.
Nėra radijo, TV lietuviškų laidų visai Lenkijos Respublikai, neretransliuojama Lietuvos TV. Nėra nė vieno lietuviško laikraščio. Atimtos patalpos ir dotacijos iš “Aušros” žurnalo redakcijos, lietuvių visuomeninės kultūros draugijos. Neremiami saviveiklos ansambliai, lietuvių kultūros centrų statyba Punske, Seinuose, trūksta kadrų.
Viešose vietose lietuviams tebedraudžiama šnekėti gimtąja kalba (net ligoninėse, civilinės metrikacijos ir kitose įstaigose). Beveik nėra lietuviškų užrašų, lenkinami lietuviški gyvenamųjų vietų pavadinimai, lietuvių pavardės, neleidžiama krikštyti lietuvių tautiniais vardais.
Pamaldų lietuvių kalba neleidžiama Varšuvoje, Suvalkuose ir kitur. Seinuose 1980 m. jos teiškovotos kartą per savaitę gyventojams nepatogiu laiku. Net Gedulo dieną nuo draugijos būstinės plėšoma lietuvių vėliava.
Lietuviai neatstovaujami Seinų valsčiaus vadovybėje, Suvalkų vaivadijoje, Lenkijos parlamente.
Neplanuojama lietuvių, suskaldytų į Punsko, Seinų, Šipliškių valsčius, sujungti į vieną vaivadiją ar valsčių.
Prašome:
1. Lietuvos Respublikos pavyzdžiu Lenkijai priimti tautinių mažumų įstatymą, reglamentuojant oficialų gimtosios kalbos vartojimą, kultūros gynimą;
2. Mokyklose leisti dėstyti gimtąja kalba ir jos-seniausios iš gyvųjų indoeuropiečių kalbų)mokytis kaip dalyko;
3. Įsteigti lietuviškas radijo, TV laidas ir retransliuoti Lietuvos Respublikos laidas;
4. Remti vienintelį lietuvišką žurnalą “Aušra”, įsteigti lietuvišką laikraštį, geriau aprūpinti lietuviška spauda;
5. Etinėse žemėse kompaktiškai gyvenančius lietuvius sujungti į vieną atskirą valsčių;
6. Leisti lietuviams turėti savo atstovus Seinų valsčiaus vadovybėje, Suvalkų vaivadijoje, Lenkijos parlamente;
7. Sudaryti geresnes sąlygas lankytis tėvynėje Lietuvoje.
Susirinkimo pirmininkas Juozas Vercinkevičius
Sekretorius hum. m. dr. Kazimieras Garšva