2008 m. rugpjūčio mėnesį pasirodė Pagėgių krašto kultūros draugijos „Sandūra“ spalvoto žurnalo „Rambynas“ pirmasis numeris. Jis skirtas Martyno Jankaus 150-osioms gimimo metinėms.
Redakcinę kolegiją sudaro: vyriausioji redaktorė Diana Milašauskienė, leidinio sudarytojas Eugenijus Skipitis, atsakingoji sekretorė Giedrė Skipitienė, Drąsutis Brazauskas, Ieva Jankutė, Marytė Gečienė, Birutė Žemgulienė, Juozas Vercinkevičius.
Šiame numeryje siūlome skaityti Juozo Vercinkevičiaus įdomų interviu „Du prasmingi veiklos metai“ su 2006-2008 m. projekto „Baltųjų gandrų apsauga Rambyno regioniniame parke ugdant gyventojų aplinkosauginį sąmoningumą ir telkiant kaimo bendruomenę“ vadove, Rambyno regioninio parko direkcijos direktore D. Milašauskiene. Tai pokalbis apie projekto darbų pradžią, tikslus, kaimo bendruomenių gyventojų aktyvumą bei galimybes plėsti akiratį, santykį su švietimo įstaigomis, projekto rezultatus ir neišsipildžiusius lūkesčius.
Eugenijaus Skipičio meniškame straipsnyje „Rambyno legendų vėjas“ rašoma apie legendomis apipintą paslaptingą Rambyno kalną, apie jo galingą praeitį ir dabartį. Minima, kad ant Rambyno kalno susirenka įvairiausi žmonės iš visų Lietuvos kampelių, deginami Joninių laužai, liepos pabaigoje visada vyksta sueiga K. ir B. Žemgulių sodyboje. Paminėtas Bitėnuose gimęs poetas Vytautas Bakaitis, gyvenantis Amerikoje, trupinantis duoną balandžiams, tartum mėtytų raides į savo kaimui dar neparašytą eilėraštį. Rašoma, kad Lumpėnuose atsiras atminties ženklas spaustuvininkui Endziui Jagomastui, šamais paskaninta „Sueiga pas Martyną Jankų“.
Taip pat skaitykite
Skyriuje „Susitikimai“ kitame straipsnyje „Poeto portretas Bitėnų peizaže“ E. Skipitis išsamiau pristato neeilinį personažą – Bitėnų poetą Vytautą Bakaitį. Jis studijavo literatūrą Bostono universitete ir galėjo susipažinti su žinomais Amerikos poetais. Tai paveikė poeto požiūrį į marginalinį bei provincialų lietuvių išeivių gyvenimą Amerikoje. V. Bakaitis išsiskyrė iš senosios lietuvių emigrantų kartos bei atsiduria tam tikrose paraštėse su Jonu Meku, Jurgiu Mačiūnu. Poetas suprato, kad lietuviškos kaimo vertybės ir tradicijos jam, deja, yra svetimos. Iš lietuvių į anglų kalbą ėmė versti viską: nuo Kristijono Donelaičio iki Arno Ališausko. Paminėta jo pažintis su Jurgiu Mačiūnu. Pateikti ir Gedimino Kajėno parengti įdomūs prisiminimai apie J. Mačiūną. Taip pat išspausdinti trys iš anglų kalbos Vaidos Kelerienės versti V. Bakaičio eilėraščiai „Kaip aš suprantu kur einąs“, „Atminty“, „Laiškas namo“.
Skyrelyje „Laikas ir datos“ Vydūno draugijos pirmininkas dr. Vaclovas Bagdonavičius straipsnyje „Vydūnas Pirmojo pasaulinio karo verpete“ rašo apie sudėtingiausią žymaus filosofo gyvenimo tarpsnį – karą. Norėdamas parodyti, kokia bedugnę sau kasa tie, kurie nori praryti kitas tautas, Vydūnas parašė savo didžiausius pokario veikalus – tragedijas „Pasaulio gaisras“ (1928) ir vokišką knygą „Vokiečių ir lietuvių santykiai per septynis šimtmečius“. Abiejų knygų neišplatintos tiražo dalys 1934 m. buvo konfiskuotos policijos. V. Bagdonavičius taip pat mini Vydūno leistus žurnalus, išsakytas filosofo požiūris į karą, to meto politinę lietuvių ateitį. Pabaigoje įdėta šiek tiek Vydūno minčių apie Jonines.
Rambyno regioninio parko direkcijos vyr. kultūrologė Giedrė Skipitienė savo straipsnį „Kaip ąžuols drūts prie Nemunėlio“ skiria Mažosios Lietuvos patriarcho Martyno Jankaus 150 metinėms paminėti. Pristatomas M. Jankaus biografinis gyvenimas; jo gyvenimas ir veikla – ištisa epocha ir kiekviename jos laikotarpyje randama dirva veiklai. Gimęs Bitėnuose, Ragainės apskrityje, Martynas Jankus buvo atkaklus Mažosios Lietuvos patriotas, aušrininkas, spaustuvininkas, draudžiamos lietuviškos spaudos leidėjas ir platintojas.
Skyrelyje „Mūsų etnokultūros palikimas“, „Gandras tautosakoje ir gyvenime“ kultūrologė rašo apie Lietuvos nacionalinį paukštį – gandrą. Tautosakoje jam skirta svarbi pareiga – atnešti kūdikį į namus. Taip pat gandro elgesys lemia daugelį gamtos reiškinių. Gandrinės dar vadinamos Bičių diena.
Kitame straipsnyje „Kuo patrauklus Rambyno regioninis parkas“ G. Skipitienė pristato parką, kaip vieną iš mažiausių Lietuvos saugomų teritorijų, kuris reprezentuoja Mažosios Lietuvos regiono gamtinį bei etnokultūrinį paveldą, pamini Bitėnų kaimą su pušynėliu, kuriame puikuojasi gandrų kolonija. Taip pat pristato Vilkyškių miestelį.
Dr. Martynas Purvinas skyrelyje „Kultūros paveldas“, „Būdingi tradiciniai pastatai ir sodybos Rambyno apylinkėse“ rašo apie savitus pastatus. Kiekviena vietovė pasižymėjusi savo išskirtinumu. Lentelėje išdėstytas Opstainių, Bitėnų, Bitėnų-Šilėnų, Bitėnų-Užbičių, Bardėnų, Keleriškių, Lumpėnų, Vilkyškių įvairaus dydžio sodybų santykinis kiekis Rambyno apylinkių kaimuose XX a. pr. Paminimi atskirų sodybų rūšims būdingų pastatų dydžiai, jų planų schemos (įvairovę lemdavo daugelis veiksnių). Pateikti M. Purvino surinkti senųjų sodybų Rambyno regioninio parko apylinkėse pavyzdžiai su nuotraukomis bei trumpais aprašymais.
Martin Buddrus ir M. Purvinas straipsnyje „Iš Plaškių praeities“ aprašo praeityje klestėjusį bei sovietinės okupacijos dešimtmečiais žiauriai suniokotą Plaškių bažnytkaimį. Užsienyje besidarbuojantiems „Mažosios Lietuvos enciklopedijos“ talkininkams Vokietijos archyvuose pavyksta aptikti vis naujų žinių apie Plaškių senovę.
Chronologiškai pateikiama ir šio kaimo istorija. Sovietų sunaikintos bažnyčios, deja, niekas nežada atstatyti. Plaškių bažnytkaimį fotografavo žurnalistė Dana Buinickaitė. Tikėtina, kad žurnalo leidėjai ir ateityje atiduos duoklę sunaikintai Plaškių bažnyčiai ir jos bendruomenei…
VDU doc. dr. Vytenis Almonaitis skyriuje „Iš krašto istorijos“ „Bitėnų kaimo gyventojai 1736 metais“ pateikia vokiečių tyrinėtojo Horsto Kenkelio 1972 m. paskelbtą „Lietuvos provincijos“ paprastų valstybinių valstiečių ir privilegijuotų ūkininkų sąrašus. Jame matosi tautinė Mažosios Lietuvos sudėtis, susidariusi po didžiojo maro ir masinio vokiečių kolonistų atsikraustymo. Šaltinyje nurodyta, kad 1736 m. egzistavo du formaliai atskiri kaimai: Bitėnai-Šilėnai, Bitėnai-Užbičiai. Pateiktos 1736 m. šių kaimų ūkius valdančiųjų pavardės.
Žurnalas išleistas vykdant projektą „Baltųjų gandrų apsauga Rambyno regioniniame parke ugdant gyventojų aplinkosauginį sąmoningumą ir telkiant kaimo bendruomenes“, kurio rėmėjai yra Pasaulio aplinkos fondo Mažųjų projektų programa, LR Aplinkos ministerija ir Rambyno regioninio parko direkcija.
Labai būtų prasminga, kad „Rambynas“ taptų Mažosios Lietuvos kultūros paveldo ir aplinkosaugos žurnalu, nes tokio žurnalo poreikis yra, ir autorių atsirastų…
Nuotraukoje: Keli žurnalo „Rambynas“ (nr 1) leidiniai
Voruta. – 2008, rug. 6, nr. 17 (659), p. 2.
