„Vilnijos“ draugija telkia ir telkiasi naujiems iššūkiams

Autorius: Data: 2011-05-11 , 13:44 Spausdinti

„Vilnijos“ draugija telkia ir telkiasi naujiems iššūkiams

Sigita NEMEIKAITĖ, Vilnius

Daug svarbių, neatidėliotinų darbų dėl valstybinės kalbos, švietimo, socialinių problemų – šias gaires aptarė ir nutiesė į ateitį Vilniuje vykęs „Vilnijos“ draugijos suvažiavimas. Jo dalyviai konstatavo, kad per dvidešimt nepriklausomos valstybės metų Vilnijos krašte šių darbų ne mažėja, o atvirkščiai – tik daugėja.

Kalbos draudimas tebegalioja?

„Prieš 107 metus panaikintas lietuviškos spaudos ir kalbos draudimas, deja, Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose iš dalies tebegalioja“, – šiais žodžiais į suvažiavimo dalyvius kreipėsi žinomas kalbininkas dr. Kazimieras Garšva, „Vilnijos“ draugijos pirmininkas. Šis palyginimas nuskambėjo neatsitiktinai, nes suvažiavimas Vilniuje, Mokytojų namuose, surengtas 2011 m. gegužės 7-ąją, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną.

K. Garšva apžvelgė švietimo padėtį Vilnijos krašte, akcentuodamas, kad Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose lietuviškos mokyklos lig šiol jaučiasi nelygiavertės su lenkiškosiomis. Daugelis pastarųjų mokyklų yra modernizuojamos, o tuo tarpu lietuviški darželiai ir mokyklos apleisti, vis dar laukia savo eilės. K. Garšva pastebėjo, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcijos valdomuose rajonuose neretai susidorojama su neįtikusiais švietimo įstaigų darbuotojais – jie atleidžiami iš darbo, mažinamas pamokų skaičius. Šiame regione yra iškilusi uždarymo grėsmė ne vienai lietuviškai švietimo įstaigai.

Kaltina ir Seimo pirmininkę

„Vilnijos“ draugijos pirmininkas tvirtino, kad Lietuvos spaudoje lenkų kalba netrūksta išpuolių dėl lenkų ir lietuvių santykių, jie nušviečiami tendencingai, išpučiami konfliktai ir kurstoma abiejų tautų nesantaika.

K. Garšvai kėlė nusistebėjimą ir tai, kad viešoje erdvėje pasirodė teiginių esą ir Seimo pirmininkė Irena Degutienė nusiteikusi antilenkiškai. Pranešėjas pastebėjo, kad Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose ignoruojamas Valstybinės kalbos įstatymas – čia kabinami gatvių, kitų iškabų pavadinimai lenkų kalba, be to, daromas didelis spaudimas Lietuvai dėl lenkiškų pavardžių rašymo lenkiškos abėcėlės rašmenimis.

Kalbėdamas apie „Vilnijos“ draugijos iniciatyva suruoštus įsimintinus renginius, pranešėjas paminėjo ne vienerius metus rengiamą lietuviškų mokyklų festivalį „Šalčios aleliumai“ Šalčininkuose, istorinio Širvintų ir Giedraičių mūšio 90-ųjų metinių minėjimą, kuris sulaukė didelio visuomenės susidomėjimo. 

Dar kartą apie lenkiškumą

Pratęsdamas mintis apie lietuvių kalbos problemas Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose, žymus kalbininkas akademikas Zigmas Zinkevičius kalbėjo apie savo naujausius pavardžių kilmės mokslinius tyrimus

Mokslininkas šiai temai yra pasišventęs daugelį metų, o pastaruoju metu vėl prie jos sugrįžo. Akademiko žodžiais, tyrimai rodo, kad nuėmus lenkiškus „apvalkalus“, lieka gražios lietuviškos pavardės, atspindinčios praeities Lietuvos didybę. Esmė ta, kad šiame krašte pavardės ne kartą buvo lenkinamos ir atlietuvintos bei atvirkščiai. Akademikas tvirtino, kad parengtas darbas jau beveik sugulė į knygą, tik kol kas nėra leidybos finansavimo šaltinio. 

Stengiasi išlaikyti lietuvybę

„Vilnijos“ draugijos pirmininko pavaduotoja Nijolė Balčiūnienė supažindino su veikla, kuri gaivina etninėse žemėse gyvenančių lietuvių gyvenimą, padeda išlaikyti lietuvybę.

„Nuoširdžiai talkinant Seimo nariams Gintarui Songailai, Rytui Kupčinskui, pagalbos reikalai juda“, – sakė N. Balčiūnienė. Pranešėja pastebėjo, kad iškilo nemažai trikdžių, panaikinus Tautinių mažumų ir išeivijos departamentą. Jo funkcijos buvo perskirstytos Užsienio reikalų, Kultūros bei Švietimo ir mokslo ministerijoms, o tuo tarpu etninių žemių lietuvių padėtis liko apleista. N. Balčiūnienė vylėsi, kad situacija pasikeis, kai Kultūros ministerija priims nutarimą  dėl etninių žemių lietuvių reikalų įgyvendinimo ir  bus galima plėtoti projektinę veiklą. 

Nuoširdžiai talkina bendraminčiai

Pirmininko pavaduotoja pažymėjo, kad kelia susirūpinimą Vilnijos krašto lietuviškų mokyklų problemos, pradedant klasių komplektavimu ir baigiant remontais. Ji pastebėjo, kad šiame regione besiplečianti bendruomenių veikla padeda šviesti ir burti žmones, nemažai nuveikta etnokultūros srityje.

N. Balčiūnienė pasidžiaugė, kad su „Vilnijos“ draugija nuoširdžiai bendradarbiauja lietuvių švietimo draugija „Rytas“, Švenčionių krašto, Vilniaus ainių klubai, folklorinis „Raskilos“ ansamblis, talkina išeivijos atstovas Bronius Saplys ir kiti. 

„Bendraminčiai mums padeda sutelkti jėgas“, – sakė draugijos pirmininko pavaduotoja.

Politikai ir visuomenė ėmė girdėti

„Nėra to blogo, kas neišeitų į gera“, – priminė seną posakį Seimo narys Gintaras Songaila, pastebėjęs, kad ilgą laiką nebuvo paisoma lenkų bei kitų tautinių mažumų integravimosi ir švietimo problemų Lietuvoje.

„Niekas to nenorėjo girdėti. Dabar dauguma politikų ir visuomenė jau suprato, kad tai yra valstybinio masto problema“, – tvirtino žinomas politikas, neseniai pašalintas iš Tėvynės sąjungos- Lietuvos krikščionių demokratų partijos. Partijos Priežiūros komietas priėmė tokį sprendimą dėl to, kad G. Songaila padavė ieškinį teismui dėl TS-LKD sudarytos koalicijos su Valdemaro Tomaševskio bloku Vilniaus savivaldybės rinkimuose. Nepaisant to, kad Seimo narys savo ieškinį atsisėmė, iš partijos buvo išbrauktas. Šis sprendimas buvo sutiktas labai prieštaringai ir sukėlė klausimų, ar veikia demokratijos principai partijos viduje, o Seimo pirmininkė I. Degutienė šį veiksmą pavadino neadekvačiu..

Geriausia – braliukų latvių patirtis 

G. Songaila tvirtino, kad šiomis dienomis Lietuvos laukia nemažas išbandymas dėl valstybinės kalbos nuostatų. Gegužės 12 d. Liuksemburgo teisingumo teisme bus nagrinėjamas Lietuvos pilietės byla, kurioje ji reikalauja leisti vartoti pavardę lenkiškos abėcėlės rašmenimis. Todėl teismo sprendimas turės atgarsį ir Lietuvoje.

G. Songailos nuomone, vartojant kitakalbių asmenvardžius, Lietuva turėtų perimti vadinamąjį latviškąjį variantą. Jau ne vienerius metus latviškuose asmens dokumentuose kitataučių pavardės atskirame lape rašomos ir jų gimtąją kalba.

Seimo narys pastebėjo, kad „Vilnijos“ draugija įžengė į naują veiklos etapą, sustiprinusi savo galimybes ginti savo tikslus ir siekius.

„Kiekvienas politikas, kuris numos ranka į „Vilnijos“ siūlymus, įvardytinas kaip aplaidus ir nesirūpinantis valstybės reikalais lengvabūdis“, – įsitikinęs G. Songaila.

Pasveikino ir V. Landsbergis

Savo mintimis su „Vilnijos“ suvažiavimo dalyviais pasidalijo ir istorikas profesorius Antanas Tyla. 

„Pasiūliau keisti geopolitinę kryptį iš pietų į šiaurę. Su pietų kaimynu santykiai braška jau 300 metų“, – tvirtino profesorius, neseniai susitikęs su premjeru Andriumi Kubiliumi ir jam pateikęs šias savo įžvalgas. A. Tylai pastarojo meto Lietuvos ir Lenkijos santykiai primena savotišką kelią atgal, į buvusios imperijos įtaką. Pasak istoriko, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos mentalitetas, pastarojo meto retorika yra „rusiški“ ir net primena Stalino braižą. Pavyzdžiui, tonas, kuriuo Česlovas Okinčyas viešoje erdvėje ragina atsisakyti antilenkiškų nuotaikų. Profesoriaus nuomone, pastaruoju metu elgiamasi kaip sovietmečiu – siekiama pažeminti, sudirbti. A. Tyla ragino atsigręžti į Skandinavijos šalis ir spartinti aktyvią veiklą, bendradarbiavimą. „Lietuva yra viena ir nedaloma“, – tvirtino profesorius A. Tyla, linkėdamas „Vilnijos“ draugijai ištvermės.

„Vilnijos“ draugija gina lietuvių kalbą, švietimą Vilniaus k rašte, rūpinasi ir padeda etninių žemių lietuviams. Jai padedant judame pirmyn“, – džiaugėsi Seimo narys, Sąjūdžio pirmininkas Rytas Kupčinskas. Jis suvažiavimo dalyviams perskaitė europarlamentaro profesoriaus Vytauto Landsbergio sveikinimo laišką.

„Vilnija“ dirbs ne mažiau uoliai

Bene daugiausia suvažiavimo dalyviai pasisakė švietimo, lietuvių kalbos, taip pat socialinio gyvenimo klausimais, kalbėjo apie Lietuvos ir Lenkijos santykių problemas. Daug lietuvybės išlikimo ir įsitvirtinimo Vilniaus krašte bei kitų aktualių reikalų palietė Algis Masaitis, lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ pirmininkas, Vidmantas Žilius, „Vilnijos“ draugijos Šalčininkų skyriaus pirmininkas, Alfonsas Petrukevičius, draugijos Kauno skyriaus atstovas, Ilona Šedienė, Dieveniškių technologijų ir verslo mokyklos direktorė, Laima Markauskienė, Švenčionių rajono Pabradės „Ryto“ vidurinės mokyklos direktorė, Ričardas Garuolis, TS-LKD partijos Tautininkų frakcijos narys, istorikas doc. Romas Batūra ir kiti. Pasisakiusiųjų nuomone, „Vilnijai“ šiuo metu – labai daug darbų ir spręstinų problemų.

Suvažiavimas draugijos pirmininku vėl išrinko K. Garšvą, pavaduotoja – N. Balčiūnienę. Buvo priimtos rezoliucijos dėl „Kurier Wilenski“ ir Vilniaus krašto savaitraščio skelbiamos informacijos vertinimo, Pietryčių Lietuvos socialinio-ekonominio vystymo ir dėl TS-LKD Priežiūros komiteto sprendimo pašalinti iš partijos G. Songailą. Nutarta pastaruoju klausimu kreiptis į TS-LKD valdymo organus ir įvertinti tokio sprendimo pagrįstumą.

Autorės nuotr.

Nuotraukose:

1. „Vilnijos“ draugijos suvažiavime dalyvavo ir Seimo nariai (iš kairės) G. Songaila ir R. Kupčinskas

2. Akademikas Z. Zinkevičius (kairėje) pateikė naujausių mokslinių tyrimų apie Vilniaus krašto asmenvardžius

3. „Vilnijos“ draugijos nariai gausiai susirinko į savo suvažiavimą

4.  Suvažiavime – ir susikaupimas, ir diskusijos

Voruta. – 2011, geg. 21, nr. 10 (724), p. 7.

Vilnijos draugija , , , , , , , ,



Comments are closed.

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra