„Sugrįžimo laivas“ grįžta…

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Matome – iš tolo plaukia baltas laivas.
Sugrįžimo laivas artinas į mus!

Poeto, prozininko ir vertėjo Juozo Krumino poezijos rinktinė „Sugrįžimo laivas“* išleista 2007 m. Joje pateikiami eilėraščiai ir baladės iš trijų jam gyvam esant pasirodžiusių rinkinių: „Eksperimentai“ (1939, kartu su Danu Pumpučiu), „Kibirkštys naktį“ (1940), „Sugrįžimo laivas“ (1946).

Kiti du knygos skyriai – „Vėjas gena debesis“ ir „Nostalgija“ sudaryti iš periodikoje bei antologijose spausdintų rankraščių ir eilėraščių, kurie saugomi Maironio lietuvių literatūros muziejaus fonduose Kaune. Beveik 60 metų jo eilėraščiai pragulėjo tamsoje bei nežinomybėje. Tačiau, neįmanoma paslėpti to, ko kas iškilu, ryšku, talentinga…

J. Kruminas – unikali asmenybė, savito talento poetas, žvelgęs į pasaulį su nuostaba ir meile. Jis gimė 1914 m. sausio 26 d. Palionės kaime, greta Bagaslaviškio bažnytkaimio (Širvintų r.), pasiturinčio ir darbštaus Jono Krumino šeimoje. Motina mirė iškart po gimdymo. Mokėsi Bagaslaviškio pradžios mokykloje, o baigęs Gelvonų progimnaziją, įstojo į Ukmergės gimnaziją. Jau joje parašė pirmuosius eilėraščius bei prozos kūrinėlius. Visas jo gyvenimas buvo kupinas blaškymosi ir netikrumo: poezijoje vyravo įvairiausios temos, tačiau „raudonu poetu“ netapo. 1937 m. pradėjo bendradarbiauti „Karyje“, „Savaitėje“ ir „Naujojoje Romuvoje“. Kartu su žmona, jau prieškaryje žinoma rašytoja Nele Mazalaite (1907-1993), 1944 m. vasarą pasitraukė į Vokietiją, kur Haffkruge nelengvai leido emigranto nežinomybės bei tėvynės ilgesio metus. Kiek sustiprėjus sveikatai, kurį laiką redagavo almanachą „Baltija“ ir literatūrinį žurnalą „Gintaras“ bei lietuviškoje gimnazijoje dirbo mokytoju. Visą tą laiką jį lydėjo ne tik vienatvė, bet ir nuolatinis kūrybos troškulys – rašė ir rašė eilėraščius, prozą. Mylima ir mylinti žmona nuo 1949 m. jau gyveno JAV, laukdama atvykstančio vyro. J. Kruminas buvo vilties poetas. Jo meilės lyrika, skirta mylimai žmonai, pasak knygos sudarytojo Alfo Pakėno, yra vienas iš gražiausių, bet dabar mažai kam žinomų mūsų poezijos meilės lyrikos puslapių. Ta meilė – stipri ir nuoširdi, išbandyta karo baisumų, skurdo, nepriteklių, šalčio ir išeivio ilgesio. Deja, tikras romantikas mirė jaunas 1951 m. vasario 1 d., Edmundstalyje (Šiaurės Vokietija) – džiovininkų sanatorijoje, vos įpusėjęs 37-erius metus, toli nuo Lietuvos. Palaidotas Spakenbergo pabaltiečių kapinėse, lietuvių skyriuje.

Jo gyvenimas, o ypač kūryba nėra daug tyrinėta, nedaug kam pažįstama. Anot J. Krumino ir D. Pumpučio, „kai kas gal panorės tarp eilučių išskaityti, kad norime įrodyti, jog kūryba yra galima ir pagal užsakymą. Neneigiame to. Ar visokie konkursai nėra užsakymas? Tačiau detalizuotas užsakymas mus nuteikia pesimistiškai“.

Valia galima prisiversti kurti. Vadinamasis įkvėpimas yra pasąmoninis minties blykstelėjimas, kaip refleksas, kuriuo išsilieja vidinė kūrėjo nuotaika. Manoma, kad rašytojas gali prieš save pavartoti tokią prievartą ir parašyti ne blogesnį kūrinį, kaip tą, kurį jis pajėgtų sukurti kitu metu.

Pasak autorių, „todėl mes pasąmoninį minties refleksą – vadinamąjį įkvėpimą – pakeitėme trečiuoju asmeniu, kurs, duodamas temą, apibrėžia rėmus <…>“. Mes patys savyje sukeliame kūrybinį nerimą bei tuos rėmus užpildome, artimesniu sau, turiniu. Galime pasirinkti vieną iš begalybės variantų. Daug didesnės reikšmės yra kuriamojo momento nuotaika, nors manome, kad kuriant išoriniai veiksniai turi minimalią reikšmę.

Poetas turi savo „gamybos“ paslaptį. Kūrybai nereikia parnasų ir mūzų. Šį mitą autoriai atsisako pripažinti ir teigia, kad kūrybai tereikia žemės. Nors ir pripažįsta genijus, gabumus ir talentą, bet, pasak jų, „mes nemanome, kad jie yra „Dievo pateptieji““.

Patys apsiribojame laiku, norėdami patirti, suprasti bei pajusti, kiek per tą laiką galime pasiekti. Suprantama, ne visi vienodai greitai kuria ir, kad tai negali būti laikoma kriterijum matuoti gabumus. Šia prasme autoriai ir norėtų būti skaitytojų suprasti. „Eksperimentų“ autoriai pareiškė, kad gali parašyti eilėraštį per valandą pagal trečiojo asmens duotą temą. Todėl šiame leidinyje visi eilėraščiai parašyti pagal to meto žymių kultūros veikėjų (L. Giros, S. Nėries, Alb. Žukausko, B. Brazdžionio ir kt.) ir eilinių lankytojų pasiūlytas temas garsioje „Konrado“ kavinėje Kaune. Išeivijoje buvo išspausdinta apysaka „Naktis viršum širdies“ (1951) ir romanas „Šeštasis medis“ (1963).

Taip sunkiai šis poetas dabar grįžta į namo – į savo tėviškę Širvintų krašte, į tautos kultūrą, į Lietuvą – tikruosius bei vienintelius savo namus, kuriuos taip mylėjo, ilgėjosi, išreiškė savo eilėraščiuose… Beje, knyga išleista Širvintų rajono savivaldybės lėšomis.

„Sugrįžimo laivas“ – pirmas platesnis bei atidesnis žvilgsnis į nepelnytai užmiršto poeto kūrybą, jo skaudų ir prieštaringą gyvenimo kelią. Poezijos rinktinė „Sugrįžimo laivas“ jau kelia bures link Lietuvos, kurią jaunasis poetas taip mylėjo.

*Sugrįžimo laivas : rinktinė / Juozas Kruminas ; sudarytojas Alfas Pakėnas ; dailininkė Džiuljeta Raminta Čebatoraitė. – Kaunas: Naujasis lankas, 2007. – 245, [2] p.: iliustr., faks., portr. Tiražas 500 egz.

Nuotraukoje: Knygos viršelis

Voruta. –  2008, liep. 5, nr. 13 (655),  p. 16.

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra