„Sandoros“ – „Santaros“ draugijos 1904–1939 m. veikla Mažojoje Lietuvoje ir Tauragės krašte

Autorius: Data: 2010-01-10 , 07:33 Spausdinti

Baigiantis Lietuvos tūkstantmečio jubiliejiniams metams verta prisiminti ir tai, kad vos prieš 105 metus buvo įkurta „Sandoros“ – „Santaros“ draugija, skirta ne vien bažnytinei, bet ir kultūrinei veiklai Lietuvoje.
 
Pirmosios Lietuvių evangelikų liuteronų šalpos ir kultūrinio švietimo draugijos iniciatorius 1904 metais buvo kunigas misionierius Indijoje Kristupas Lokys. Jo mintis perėmė Klaipėdos pedagogas A. Einaras. Pirmininkavo A. Baltris, J. Ponaitis, K. Sudergaitis. Draugijos tikslas – tarnauti ir padėti vienas kitam. „Sandoros“ – „Santaros“ įstatai buvo priimti 1905 m. ir paskelbti „Pagalbos“ žurnale.
 
1923 m. draugijos veikla telkėsi Klaipėdos krašte. Veikė senelių ir našlaičių prieglaudos Plikiuose ir Tauragėje. Buvo organizuojami vaikų darželiai, gailestingųjų seserų kursai, neturtingų moksleivių, Tauragės mokytojų seminarijos seminaristų ir teologijos studentų šelpimas, bažnytinių chorų ir orkestrų organizavimas, muziejinių vertybių rinkimas, muziejų steigimas vietose ir t. t. Draugijos biblioteką pradėta kaupti 1906–1909 m. Draugija išleido apie 20 tikybinio ir kitokio turinio knygų. 1905 m. draugija turėjo 78 narius, 1919 m. – jau 755.
 
1928–1929 m. Tauragės dvare kunigo, profesoriaus V. Gaigalaičio iniciatyva, perstačius ir pritaikius senus dvaro pastatus, dvare apsigyveno 38 įnamiai: našlaičiai, beglobiai, invalidai, seneliai. Pagal galimybes jie dirbdavo visus ūkio darbus, augindavo maistui daržoves, prižiūrėdavo didelį sodą.
 
V. Gaigalaitis tuo metu Tauragėje ėjo ir kunigo pareigas. 1925 m. Sinodo susirinkime jis buvo išrinktas evangelikų liuteronų bažnyčios senjoru, po to paskirtas Kauno konsistorijos pirmininku. Labai aktyviai „Santaros“ draugijos veikloje dalyvavo kunigai M. Preikšaitis, M. Jonušaitis, J. Gavėnis. „Santaroje“ veikė ir jaunimo skyrius „Jaunųjų priedelis“. „Jaunųjų Sandora“ 1935 m. vienijo 10 skyrių. Tais pačiais metais prieglauda iš Tauragės dvaro buvo perkelta į Laugalius netoli Gargždų, o dvare įsikūrė nepriklausomos Lietuvos kariuomenė.
 
„Santaros“ draugijos pirmasis pirmininkas buvo Vydūnas. Jis kovojo už lietuvybės išsaugojimą Mažojoje Lietuvoje. Su savo paruoštu choru Vydūnas 1938 m. dalyvavo Tauragėje dainų šventėje, buvo šventės dirigentas. Tauragėje jis dažnai lankydavosi su paskaitomis jaunimui, visuomenei.
 
Paskutinis „Santaros“ draugijos pirmininkas iki 1939-ųjų metų buvo Jurgis Reisgys (1914–2003). Istorinės atminties saugotojams derėtų nepamiršti ir jo tėvo Martyno Reisgio (1886–1942), kuris dalyvavo 1923 m. Klaipėdos sukilime, buvo Mažosios Lietuvos lietuvių delegacijoje Paryžiuje, buvo paskirtas pirmosios lietuvių krašto Direktorijos pirmininku, Šaulių sąjungos valdybos nariu.
 
1939 m. kovo 22 d. Hitleriui atplėšus Klaipėdos kraštą nuo Lietuvos, Reisgių šeima persikėlė į Lietuvą. Martynas Reisgys nacių buvo suimtas ir 1942 m. nukankintas Mauthauseno koncentracijos stovykloje. Jurgio Reisgio motina su vaikais 1948 m. buvo ištremti jau sovietinės valdžios į Sibirą. Motina Anė Reisgienė mirė Sibire 1958 metais.
 
Jurgis Reisgys 1932–1935 m. mokėsi Tauragės mokytojų seminarijoje. Ją baigęs mokytojavo Klaipėdos krašte, buvo kraštotyrininkas, visuomenininkas. Karo audrų genamas atsidūrė Vokietijoje, kur J. Reisgys studijavo geografiją ir geologiją, o 1949 m. su šeima emigravo į Australiją. Ten buvo įkūręs Mažosios Lietuvos bičiulių draugiją, rašė į Lietuvos spaudą. 1995 m. paskutinį kartą J. Reisgys su sūnumi Rimantu lankėsi Lietuvoje, tėviškėje, kurios jau nebėra, belikęs tik tautodailininko V. Majoro iškaltas koplytstulpis Jurgių kaime. J. Reisgys su sūnumi lankėsi Tauragėje, nes norėjo atrasti buvusią mokytojų seminariją, kuri su visuomenės sutikimu buvo nugriauta. J. Reisgys susitiko su kurso draugu, mokytoju, tremtiniu N. Krapavicku.
 
N. Krapavickas garbų svečią ir jo sūnų Rimantą supažindino su manimi. Susitikimas su J. Reisgiu, atvykusiu net iš Australijos, man buvo netikėtas ir įspūdingas. Daug bendravome. Jam išvykus atgal į Australiją, prasidėjo susirašinėjimas, keitimasis dokumentais, nuotraukomis, prisiminimais. Mūsų bendravimas truko iki 2003-iųjų.
 
Buvo ketinama J. Reisgio palaikus perlaidoti Bitėnų kapinaitėse, šalia pirmojo „Santaros“ draugijos pirmininko Vydūno. Tačiau šio sumanymo atsisakyta. 2009 m. pavasarį Klaipėdos universiteto miestelyje buvo atidengta skulptūra „Banga“, skirta Klaipėdos krašto visuomenės ir politikos veikėjui Martynui Reisgiui, kitiems šios garbingos šeimos nariams atminti.
 
Džiugu, kad atkūrus nepriklausomybę, kuriasi ir „Santaros“ jaunimo būreliai. Tai mūsų praeitis, ant kurios pamatų stiepiasi ateities daigai.
 
Asmeninio archyvo nuotr.
 
www.kurjeris.lt

Sena Voruta



Comments are closed.

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra