„Padariau ką galėjau, kuo tikėjau“ – LR prezidentas Valdas Adamkus

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Jau nubangavo pirmoji sveikinimų banga 2009 m. liepos 12 d. prisiekusiai Lietuvos Respublikos prezidentei Daliai Grybauskaitei, pasiryžusiai aktyviai vykdyti Valstybės Vadovės pareigas.

Prezidentas Valdas Adamkus perduodamas pareigas atsisveikino su aukštaisiais valstybės pareigūnais, su diplomatų korpusu, su Prezidentūros darbuotojais, su Tauta. Verta paminėti keletą Prezidento autentiškų vertinimų apie tarnystę Tautai, Valstybei ir jos piliečiams.
 
Stiprinti pilietiškumą ir siekti gerovės
„Per aštuoniolika Nepriklausomybės metų esu vienintelis Prezidentas, kuriam tauta suteikė teisę ir laimę būti valstybės priešakyje pusę jos nepriklausomybės gyvenimo. Norėčiau, kad sulig kiekviena nauja diena mūsų žmonėse stiprėtų pasididžiavimas savo tauta, stiprėtų patriotizmas, noras, kad kiekvienas Lietuvos žmogus siektų gerovės ir kad turėtų galimybių jos siekti. Svarbiausia, kad Lietuva ir toliau ryžtingai dalyvautų tarptautinėje politikoje, o tam galimybės yra didelės, nes esame pripažinti tarptautiniu mastu ir dalyvaujame visur kaip lygiateisiai nariai ir Europos Sąjungoje, ir kitose organizacijose“.
 
Iš V. Adamkaus kalbos 2009 m. vasario 16-osios proga
 
Tūkstantį metų kovojome dėl išlikimo

„Tūkstantį metų stengėmės įsitvirtinti Europoje – geografinėje ir kartu dvasinėje, kultūrinėje, politinėje erdvėje. Įveikdami grėsmes tautos viduje ir nugalėdami išorės priešus, išvengdami grėsmių nutautėti ar visiems laikams išnykti. Šiandien, apžvelgdami Lietuvos praeitį, ne vieną epizodą galime pavadinti tautos būtinąja gintimi.
Tūkstantis metų būtinosios ginties ir tik pavieniai ramesni istorijos tarpsniai, kai piliečiai galėjo susitelkti ūkio pažangai, švietimui, kūrybai. Ir kiekvieną kartą per palyginti trumpą laiką Lietuva sugebėdavo įveikti atsilikimą ir savo gyvenimo lygį pakelti iki Europos lygio“.
 
V. Adamkaus kalbos po valstybės apdovanojimų įteikimo Mindaugo karūnavimo Dienos proga, 2009 m. liepos 5 d.
 
Iš praeities stiprybę semiam
„Mūsų Unija buvo stiprios ir ilgalaikės sąjungos pavyzdys. <…> Liublino Unijos stiprybės istoriją reikia pasakoti kaip lygiaverčių partnerių ir kompromisų kultūros istoriją. Kompromisai lietuviams ir lenkams padėjo išlaikyti savas valstybingumo tradicijas ir kartu kurti lojalumą Abiejų Tautų Respublikai. Tą patį liudija ir Europos Sąjungos patirtis: kompromisai, kad ir kokie sunkūs jie būtų, ir šiandien yra būtini vardan bendro saugumo ir gerovės. Pagaliau mūsų stiprybė buvo mūsų puoselėjamos vertybės. Šios lygiaverčių politinių partnerių valstybės pilietinės tautos tradicijos tapo svarbios visos Europos raidai“.
 
V. Adamkus 2009 m. liepos 1d., Liublinas, Lenkija.
 
Nacionalinio saugumo politika
„Vertinu mūsų draugystę ir bendras pastangas, kurios, tikiu, prisidėjo prie saugesnio pasaulio kūrimo. NATO naikintuvų dislokavimas buvo viena sėkmingiausių misijų, kuri akivaizdžiai paliudijo Aljanso teikiamas saugumo garantijas kiekvienam nariui“.
 
V. Adamkus NATO Generaliniam sekretoriui J. De Hopui Skeferiui (Jaap de Hoop Scheffer) už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje įteikė Vytauto Didžiojo ordino Didįjį kryžių. Vilnius, 2009 m. liepos 7 d.
 
„Draugui“ -100 Už tikėjimą ir lietuvybę“
Čikagoje leidžiamo Pasaulio lietuvių dienraščio „Draugas“ gyvavimo 100 metų jubiliejus sutapo su Prezidentų pasikeitimu Lietuvoje. Tai unikalus lietuvių kultūros faktas ir išskirtinės svarbos lietuvybės reiškinys, kuriam Lietuvos žiniasklaida neskyrė deramo dėmesio. Vilniuje Nacionalinės dailės galerijoje surengtame minėjime prezidentas V.Adamkus sveikinimo žodį tardamas, išskyrė dienraščio esminį
bruožą – nuosaikumą.

Nacionalinė paveikslų galerija, Vilnius, 2009 m. liepos 9 d.
 
Tarptautinis pripažinimas ir nepelnyti priekaištai
„Draugo“ redakcijos darbuotoja A. Žemaitytė paklausė Lietuvos Respublikos prezidento V. Adamkaus:
„Jūs buvote išrinktas Metų europiečiu, 2008 m.- Metų žmogumi Gruzijoje. Kasmet mūsų tauta savo Prezidentą irgi renka Metų žmogumi. Tai rodo Jūsų svorį Europos politiniame gyvenime ir moralinę satisfakciją sau ir savo valstybei. Deja, valstybės vidaus gyvenime kartais patiriate nepelnytų priekaištų iš Jūsų veiklai nepalankių politikų ar žurnalistų. Susidaro įspūdis, kad dėl tik kai kam suprantamų priežasčių norima pakenkti Jūsų autoritetui. Ar tos dvi priešpriešos – tarptautinis pripažinimas ir vietinės visuomenės abejingumas arba pavydas – būdinga apskritai visų šalių vadovams? Ar taip pasireiškia mūsų nacionalinis charakteris?“
Prezidentas atsakė: „Jokiu būdu nenoriu sutikti , kad tai nacionalinis charakteris. <…> Manau, esmė glūdi tame, kad užsienyje esi vertinamas vienaip, o namuose kitaip. Džiaugiuosi, kad per 4-5 metus Lietuva yra ne tik matoma, bet ir girdima, nes neužtenka vien tik jos vardo paminėjimo.<…> Aš filosofiškai žvelgiu į visa tai. Vadovaujuosi sąžine ir tuo, kas būtų Lietuvos žmonėms geriausia: laikytis Konstitucijos, įstatymų, nes tai yra valstybės pagrindas, ir siekti gerovės žmonėms. Baigdamas savo kadenciją, galiu ramia sąžine kiekvienam lietuviui pažiūrėti į akis ir pasakyti: padariau, ką galėjau, kuo tikėjau, turėdamas vieną tikslą: kad mūsų Valstybė ir toliau kiltų…“.
 
„Draugas“, nr. 30, 2009 m. vasario 14 d.
 
Pasikartojantis Gintaro šalies stebuklas
Tikslinga paaiškinti gerb. A. Žemaitytės mįslingą atkarpėlę „dėl kai kam suprantamų priežasčių“. Lietuva, buvo ir tebėra didelio Rytų kaimyno interesų sferoje. Po trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo 1795 m., Lietuva atiteko Rusijai ir tapo imperijos Šiaurės Vakarų kraštu (Severo-Zapadnyj kraj). Lietuvos vardas buvo ištrintas iš žemėlapių, jo vartosena uždrausta. Okupacija tęsėsi daugiau nei 120 metų.
Atsikūrusi 1918 m. Lietuvos valstybė per dvi dešimtis metų tapo, pasak rašytojo Bronio Railos, Gintaro šalies stebuklu valstybine, pilietine, ekonomine ir kultūrine prasme. Tai liudija buvus didžiulę Tautos kūrybinę galią.
Sovietų komunistų ir Vokietijos nacionalsocialistų totalitarinių režimų vadeivos Stalinas ir Hitleris 1939m. rugpjūčio 23 d. slaptu suokalbiu pasidalino Rytų Europos nepriklausomų valstybių teritorijas ir suplanavo Antrojo Pasaulinio karo pradžią. Lietuva atiteko sovietams. Okupacija ir planinio genocido akcijos tęsėsi pusę amžiaus.
 
Politinis nepragmatiškas humoras
„Dažnai girdime kalbų, esą laisvės ir demokratijos vertybėmis grindžiama politika yra nepragmatiška, trukdo spręsti mūsų energetikos ir ekonomikos problemas.
Vadovaudamiesi tokia logika, turėtume pripažinti, kad patys nepragmatiškiausi dalykai buvo Lietuvos valstybės įkūrimas ir jos atkūrimas Vasario 16-ąją ar Kovo 11-ąją“.
„Kad ir kaip paradoksaliai skamba, bet turbūt visi Lietuvos bandymai laikytis realybės politikos baigdavosi istorine nesėkme, o būtent idealistiniai sąjūdžiai anksčiau ar vėliau atvesdavo į laisvę ir gerovę. Šios istorinės pamokos išvada paprasta: stipri Lietuva bus tol, kol tvirtai laikysis tikrųjų vertybių, o kompromisų sieks tik dėl interesų. Taip buvo visais laikais, taip bus ir ateityje.
Neabejoju, kad šia nuostata vadovausis ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tikiu, kad tauta visada parems naująją Lietuvos vadovę tikrai nelengvame darbe, ir nuoširdžiai kviečiu visus bendrapiliečius: nebūkime abejingi savo likimui, savo tautos ir valstybės likimui“.
 
V. Adamkus prezidentės D. Grybauskaitės inauguracijos metu 2009 m. liepos 12 d.
 
Atsakomybės jausmas – sėkmės garantas
„Atskirai norėčiau kreiptis į atkurtosios Lietuvos valstybės pirmąjį vadovą Vytautą Landsbergį, ekscelenciją Prezidentą Algirdą Brazauską, ekscelenciją Prezidentą Valdą Adamkų – ačiū jums už jūsų nuveiktus darbus šalies labui.
 
Lietuvos piliečių valia, šios dienos priesaika man – milžiniška atsakomybė savo Tautai ir Tėvynei. Prisiekiau būti lygiai teisinga visiems. Suprantu tai ir kaip teisingus santykius tarp valdžių – Prezidento, Seimo, Vyriausybės“.

Prezidentė D. Grybauskaitė, po inauguracijos Seime, 2009 m. liepos 12 d.

 
Nuoširdi padėka prezidentui Valdui Adamkui ir palinkėjimas vaisingos veiklos prezidentei Daliai Grybauskaitei – toks šio citatų rinkinėlio tikslas.

Nuotraukoje: E. Simanaitis

Voruta. –  2009, liep. 18, nr. 14 (680), p. 5.

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra