„Mūras yra civilizacijos apraiška…“
Autorius: Voruta Data: 2010-01-10 , 07:33 Spausdinti
Interviu su Vilniaus universiteto Archeologijos katedros docentu, istorijos mokslų daktaru archeologu Albinu Kuncevičiumi
Gerbiamas docente, Jums teko vadovauti Senųjų Trakų piliavietės archeologiniams kasinėjimams. Gal pasakytumėt, koks apskritai buvo pretekstas pradėti kasinėjimus šioje vienoje iš buvusių senųjų Lietuvos sostinių?
Pretekstas buvo Vilniaus Žemutinė pilis. Dar 1987 metais, vadovaujant moksliniam vadovui Adolfui Tautavičiui, dirbau Vilniaus Žemutinės pilies tyrimų grupėje. Dirbdami supratome susidūrę su keliais statybos laikotarpiais. Viena vertus, buvo nesunku nustatyti Vytauto valdymo ar vėlesnių – Žygimanto Senojo, Žygimanto Augusto valdymo laikotarpių mūrą kad ir pagal koklius.
Visiškai aiškiai žinojome, kad, tarkim, užtikome mūrą, kuris turi būti datuojamas ankstesniais, Mindaugo ar Gedimino laikotarpiais.
Kita vertus, kadangi labai tiksliai datuojamų archeologinių radinių nėra, buvo sumanyta, kad reikia ieškoti objekto, kurį archeologai įvardintų kaip “sterilų”, pastatytą ir sugriautą konkrečiu laikotarpiu. Šiuo požiūriu idealus variantas ir buvo Senųjų Trakų piliavietė. O šios idėjos sumanytojas, ko gero, buvo A.Tautavičius.
Be to, rašytiniai šaltiniai šios pilies egzistavimo laikotarpį apibūdina gana tiesmukai. Būtent, kad Gediminas pilį pastatė, joje gimė Vytautas, o XIV a. pabaigoje pilis prarado reikšmę, kadangi iškilo Naujieji Trakai.
Taigi prieš pradedant kasinėti Senųjų Trakų piliavietę, buvo užsiangažuota dviem tikslais. Pirmiausia norėta įsitikinti, ar pilis buvo mūrinė.
Antrasis archeologinis noras buvo konstatuoti, ar piliavietė įrengta tuščioje vietoje. Todėl kasinėti pradėta šalia vienuolyno, piliavietės pakraštyje.
Ar ilgai teko laukti konkretesnių tyrimų rezultatų?
Jau pirmi metai davė apčiuopiamų rezultatų. Tai yra paaiškėjo, kad pilis buvo pastatyta tuščioje vietoje. Ne veltui ir žodis Trakai reiškia iškirstą plyną biržę, kurioje buvo išlyginta aikštė piliai, likviduota terasa, jos pakraštyje išmūryta siena, atlikti kiti palyginti sudėtingi inžineriniai darbai.
Sužinojus, kad pilis buvo pastatyta tuščioje vietoje, tolimesni kasinėjimai buvo susiję su kitais dalykais.
Aptikus XIV a. pradžios mūrinę terasos sieną, paaiškėjo, kad jos skliautinės konstrukcijos išmūrytos baltiškuoju plytų rišimu, tik plytos panašesnės ne į Vilniaus, bet Livonijos plytas.
Toliau reikėjo išsiaiškinti, kaip pilis atrodė konstruktyviniu požiūriu, kadangi pilys buvo aptvarinės ir sudėtingesnio plano, vadinamosios vytautinės pilys. Esmė ta, ar kampuose yra bokštai, ar ne. Iškasus piliavietės kampus, išaiškėjo, jog Senuosiuose Trakuose bokštų nebuvo. Todėl, matyt, tai būta tarpinio varianto.
Skirtingai nei senosios valdovui priklausiusios Kauno, Ašmenos, Krėvos, Lydos bei Medininkų pilys, kuriose iš esmės dislokavosi kariuomenė, Senųjų Trakų pilis buvo valdovų gyvenamoji vieta.
Beje, gyvenamųjų pastatų vieta kol kas nekasinėta. Tai būtų ir sudėtinga, kadangi jie veikiausiai stovėjo toje vietoje, kur šiuo metu yra bažnyčia ir vienuolynas.
Daugmaž tokie ir būtų kasinėjimų rezultatai. Galima pridurti tai, kad šį rudenį Vilniaus universiteto doktorantė Justė Poškienė gins daktarinę disertaciją apie reprezentatyviai turtingą Trakų regiono viduramžių keramiką. Kaip šio darbo mokslinis vadovas ir žinantis aukštą disertacijos lygmenį, galiu akcentuoti, kad šiuo metu disponuojama labai vertinga ir Senųjų Trakų reprezentacine keramika.
Kalbant apie kitus Senųjų Trakų piliavietės radinius, galėčiau išskirti ir tokius didelės vertės kituose piliakalniuose retai užtinkamus dirbinius kaip auksinį kryželį, sidabrinį žiedą, pentinus, reprezentuojančius iš tikrųjų valdovų gyvenamąją vietą.
Gal galėtumėte pakomentuoti, jeigu prisimenate, Mečislovo Sakalausko nuotraukose užfiksuotą Senųjų Trakų bažnyčios statybą. Joje matosi ir griaunami mūrai. Kokie būtent tai galėjo būti mūrai?
Prieš atsakydamas į klausimą, norėčiau grįžti šimtmečiu atgal ir prisiminti Vincentą Smakauską, kuris yra nupiešęs Trakų salos pilies griuvėsių piešinius, XIX a. pr. Senųjų Trakų piliavietės planą, kuris saugomas Krokuvoje.
Be kita ko, jis apytiksliai dargi yra rašęs, kad piktas zakristijonas daug pasidarbavo griaudamas šią pagonišką šventvietę, tai yra Senųjų Trakų piliavietę.
M. Sakalausko nuotraukoje, kurioje užfiksuota 1891 metais statoma bažnyčia, vėlgi aiškiai matosi griaunami mūrai.
Kasinėdami toje vietoje, konstatavome, kad arčiau vienuolyno yra griovys, kuris, matyt, dabartinę piliavietę dalino į dvi dalis. Lyginant archeologinius tyrimus su minėta nuotrauka, galima neabejoti, kad buvo griaunami buvusių reprezentacinių rūmų mūrai.
Todėl galima būtų ieškoti analogijų su Vilniaus Žemutine, iš dalies Aukštutine pilimis. Vien pats rašytiniuose šaltiniuose akcentuotas faktas, kad Senuosiuose Trakuose vyko Kęstučio ir Birutės jungtuvės, neleidžia abejoti čia buvus ištaigingų Europos lygmens reprezentacinių rūmų.
Vienaip ar kitaip, jie nebuvo prastesni, juolab kad Kęstutis, kaip pagonių valdovas, puikiausiai žinojo, kaip atrodė Marienburgo pilis. Jam nenusileido ir Vytautas, kuris puikiai žinojo finansinį potencialą.
Reziumuodamas pasakyčiau, kad norint suvokti reprezentacinę XIV a. kultūrą, o gal netgi ir ankstesnę, Mindaugo laikų Lietuvą, baigus tirti Vilniaus Žemutinę pilį, matyt, būtinas ir būtent Senųjų Trakų piliavietės tyrimas, kadangi, kaip minėjo A.Tautavičius, mūras yra civilizacijos apraiška.
Jeigu palygintume Kernavės gynybinį kompleksą, kuris kaip archaiškos pagoniškos valstybės senosios sostinės įtvirtinimas nors ir atrodė įspūdingai, visgi buvo medinės architektūros. Tuo tarpu Senųjų Trakų pilis buvo mūrinė. Konstatuojant, kokią reikšmę tuomet turėjo mūras, galima prisiminti grakščią, lakią ir prasmingą A.Tautavičiaus frazę. O būtent, jog civilizacijos atributas archeologine prasme yra plyta ir mūro rišimo raštas, kadangi plytai kaip ir raštui materialine prasme reikalinga infrastruktūra.
Kalbėjosi Juozas Vercinkevičius
Komentarai
Naujienos
-
Aviacijos saugumo ekspertai primena: reikalavimai, kuriuos turi žinoti keliaujantys oro uostuose
-
Kultūros komiteto viešas atsakymas kultūros ir meno bendruomenei dėl Seimo nario Petro Gražulio
-
FTB apskaičiavo, kad per meno nusikaltimų seklio Roberto Wittmano rizikingas operacijas susigrąžinta meno šedevrų ir retų istorinių artefaktų už šimtus milijonų dolerių
-
Pasaulinė akcija #MesPrisimename – Holokausto aukoms atminti ir pagerbti
-
Bus skirta iki 6 mln. eurų mokykloms nupirkti nešiojamų kompiuterių su interneto ryšiu. Jie numatyti mokiniams, neturintiems tinkamų priemonių mokytis nuotoliniu būdu
Lietuva
-
Aviacijos saugumo ekspertai primena: reikalavimai, kuriuos turi žinoti keliaujantys oro uostuose
-
EVA ir Norvegijos institucijos išsakė nuomonę dėl netrukus po vakcinacijos ištikusių mirčių
-
In memoriam. Monsinjoras Vytautas Kazys Sudavičius (1943–1974–2020–2021)
-
Bus skirta iki 6 mln. eurų mokykloms nupirkti nešiojamų kompiuterių su interneto ryšiu. Jie numatyti mokiniams, neturintiems tinkamų priemonių mokytis nuotoliniu būdu
-
Moterys raginamos aktyviau dalyvauti gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje
Istorija
-
Lietuvos visuomenės veikėjos, pedagogės, publicistės, Lietuvos Respublikos III Seimo narės Stefanijos Ladigienės 120-osios gimimo metinės
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
Kultūra
-
Mariją Birutę Gimbutienę prisimenant
-
Kultūros komiteto viešas atsakymas kultūros ir meno bendruomenei dėl Seimo nario Petro Gražulio
-
FTB apskaičiavo, kad per meno nusikaltimų seklio Roberto Wittmano rizikingas operacijas susigrąžinta meno šedevrų ir retų istorinių artefaktų už šimtus milijonų dolerių
-
Bus skirta iki 6 mln. eurų mokykloms nupirkti nešiojamų kompiuterių su interneto ryšiu. Jie numatyti mokiniams, neturintiems tinkamų priemonių mokytis nuotoliniu būdu
-
Savivaldybių kultūros darbuotojų atlyginimai didės 1,6 mln. eurų
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Česlovas Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Liutgarda Čepienė. Apie Teresės Butaitės-Plisienės knygą ,,Sunkiausia nugalėti save“
-
Napaleonas Kitkauskas: „Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą“
Renginiai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Kviečiame dalyvauti virtualiame žaidime „Trys karaliai atkeliavo-visas svietas uždainavo“
-
Susipažinkite su tarmėmis iš arčiau moksliniame seminare „Lietuvių kalbos tarmynas: idėja, turinys ir realizacijos galimybės“
-
Dr. Dalios Kiseliūnaitės el. knygos „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“ pristatymas
-
Kovo 11-osios Lietuva muziejuose
Susiję straipsniai
-
S. Lozoraičio premija – istorijos ir kultūros puoselėtojui, „Vorutos“ redaktoriui J. Vercinkevičiui
~ Kultūra, Lietuva, Naujienos, Vercinkevičius Juozas
2021-01-07, 14:57
-
Vytauto Dailidkos parodos „Dzūkija man – bočių žemė“ atidarymas Varėnoje
~ Naujienos, Parodos, Renginiai, Stadalnykaitė Irma, Vercinkevičius Juozas, Zakarevičiūtė Jolanta
2020-06-15, 16:46
-
Išleistas pirmasis Lietuvos istorijos žurnalo „Voruta“ numeris
~ Istorija, Kultūra, Naujienos, Vercinkevičius Juozas
2020-03-25, 11:52
-
Fotografijų albumas „Širvintų krašto žmonės“
~ Kultūra, Vercinkevičius Juozas
2019-12-03, 08:00
-
Nuo Pamusių pakrančių iki Gelvonų bažnyčios
~ Kultūra, Vercinkevičius Juozas
2019-09-29, 08:32