„Mūras yra civilizacijos apraiška…“

Autorius: Data: 2010-01-10 , 07:33 Spausdinti

Interviu su Vilniaus universiteto Archeologijos katedros docentu, istorijos mokslų daktaru archeologu Albinu Kuncevičiumi
Gerbiamas docente, Jums teko vadovauti Senųjų Trakų piliavietės archeologiniams kasinėjimams. Gal pasakytumėt, koks apskritai buvo pretekstas pradėti kasinėjimus šioje vienoje iš buvusių senųjų Lietuvos sostinių?
Pretekstas buvo Vilniaus Žemutinė pilis. Dar 1987 metais, vadovaujant moksliniam vadovui Adolfui Tautavičiui, dirbau Vilniaus Žemutinės pilies tyrimų grupėje. Dirbdami supratome susidūrę su keliais statybos laikotarpiais. Viena vertus, buvo nesunku nustatyti Vytauto valdymo ar vėlesnių – Žygimanto Senojo, Žygimanto Augusto valdymo laikotarpių mūrą kad ir pagal koklius.
Visiškai aiškiai žinojome, kad, tarkim, užtikome mūrą, kuris turi būti datuojamas ankstesniais, Mindaugo ar Gedimino laikotarpiais.
Kita vertus, kadangi labai tiksliai datuojamų archeologinių radinių nėra, buvo sumanyta, kad reikia ieškoti objekto, kurį archeologai įvardintų kaip “sterilų”, pastatytą ir sugriautą konkrečiu laikotarpiu. Šiuo požiūriu idealus variantas ir buvo Senųjų Trakų piliavietė. O šios idėjos sumanytojas, ko gero, buvo A.Tautavičius.
Be to, rašytiniai šaltiniai šios pilies egzistavimo laikotarpį apibūdina gana tiesmukai. Būtent, kad Gediminas pilį pastatė, joje gimė Vytautas, o XIV a. pabaigoje pilis prarado reikšmę, kadangi iškilo Naujieji Trakai.
Taigi prieš pradedant kasinėti Senųjų Trakų piliavietę, buvo užsiangažuota dviem tikslais. Pirmiausia norėta įsitikinti, ar pilis buvo mūrinė.
Antrasis archeologinis noras buvo konstatuoti, ar piliavietė įrengta tuščioje vietoje. Todėl kasinėti pradėta šalia vienuolyno, piliavietės pakraštyje.
Ar ilgai teko laukti konkretesnių tyrimų rezultatų?
Jau pirmi metai davė apčiuopiamų rezultatų. Tai yra paaiškėjo, kad pilis buvo pastatyta tuščioje vietoje. Ne veltui ir žodis Trakai reiškia iškirstą plyną biržę, kurioje buvo išlyginta aikštė piliai, likviduota terasa, jos pakraštyje išmūryta siena, atlikti kiti palyginti sudėtingi inžineriniai darbai.
Sužinojus, kad pilis buvo pastatyta tuščioje vietoje, tolimesni kasinėjimai buvo susiję su kitais dalykais.
Aptikus XIV a. pradžios mūrinę terasos sieną, paaiškėjo, kad jos skliautinės konstrukcijos išmūrytos baltiškuoju plytų rišimu, tik plytos panašesnės ne į Vilniaus, bet Livonijos plytas.
Toliau reikėjo išsiaiškinti, kaip pilis atrodė konstruktyviniu požiūriu, kadangi pilys buvo aptvarinės ir sudėtingesnio plano, vadinamosios vytautinės pilys. Esmė ta, ar kampuose yra bokštai, ar ne. Iškasus piliavietės kampus, išaiškėjo, jog Senuosiuose Trakuose bokštų nebuvo. Todėl, matyt, tai būta tarpinio varianto.
Skirtingai nei senosios valdovui priklausiusios Kauno, Ašmenos, Krėvos, Lydos bei Medininkų pilys, kuriose iš esmės dislokavosi kariuomenė, Senųjų Trakų pilis buvo valdovų gyvenamoji vieta.
Beje, gyvenamųjų pastatų vieta kol kas nekasinėta. Tai būtų ir sudėtinga, kadangi jie veikiausiai stovėjo toje vietoje, kur šiuo metu yra bažnyčia ir vienuolynas.
Daugmaž tokie ir būtų kasinėjimų rezultatai. Galima pridurti tai, kad šį rudenį Vilniaus universiteto doktorantė Justė Poškienė gins daktarinę disertaciją apie reprezentatyviai turtingą Trakų regiono viduramžių keramiką. Kaip šio darbo mokslinis vadovas ir žinantis aukštą disertacijos lygmenį, galiu akcentuoti, kad šiuo metu disponuojama labai vertinga ir Senųjų Trakų reprezentacine keramika.
Kalbant apie kitus Senųjų Trakų piliavietės radinius, galėčiau išskirti ir tokius didelės vertės kituose piliakalniuose retai užtinkamus dirbinius kaip auksinį kryželį, sidabrinį žiedą, pentinus, reprezentuojančius iš tikrųjų valdovų gyvenamąją vietą.
Gal galėtumėte pakomentuoti, jeigu prisimenate, Mečislovo Sakalausko nuotraukose užfiksuotą Senųjų Trakų bažnyčios statybą. Joje matosi ir griaunami mūrai. Kokie būtent tai galėjo būti mūrai?
Prieš atsakydamas į klausimą, norėčiau grįžti šimtmečiu atgal ir prisiminti Vincentą Smakauską, kuris yra nupiešęs Trakų salos pilies griuvėsių piešinius, XIX a. pr. Senųjų Trakų piliavietės planą, kuris saugomas Krokuvoje.
Be kita ko, jis apytiksliai dargi yra rašęs, kad piktas zakristijonas daug pasidarbavo griaudamas šią pagonišką šventvietę, tai yra Senųjų Trakų piliavietę.
M. Sakalausko nuotraukoje, kurioje užfiksuota 1891 metais statoma bažnyčia, vėlgi aiškiai matosi griaunami mūrai.
Kasinėdami toje vietoje, konstatavome, kad arčiau vienuolyno yra griovys, kuris, matyt, dabartinę piliavietę dalino į dvi dalis. Lyginant archeologinius tyrimus su minėta nuotrauka, galima neabejoti, kad buvo griaunami buvusių reprezentacinių rūmų mūrai.
Todėl galima būtų ieškoti analogijų su Vilniaus Žemutine, iš dalies Aukštutine pilimis. Vien pats rašytiniuose šaltiniuose akcentuotas faktas, kad Senuosiuose Trakuose vyko Kęstučio ir Birutės jungtuvės, neleidžia abejoti čia buvus ištaigingų Europos lygmens reprezentacinių rūmų.
Vienaip ar kitaip, jie nebuvo prastesni, juolab kad Kęstutis, kaip pagonių valdovas, puikiausiai žinojo, kaip atrodė Marienburgo pilis. Jam nenusileido ir Vytautas, kuris puikiai žinojo finansinį potencialą.
Reziumuodamas pasakyčiau, kad norint suvokti reprezentacinę XIV a. kultūrą, o gal netgi ir ankstesnę, Mindaugo laikų Lietuvą, baigus tirti Vilniaus Žemutinę pilį, matyt, būtinas ir būtent Senųjų Trakų piliavietės tyrimas, kadangi, kaip minėjo A.Tautavičius, mūras yra civilizacijos apraiška.
Jeigu palygintume Kernavės gynybinį kompleksą, kuris kaip archaiškos pagoniškos valstybės senosios sostinės įtvirtinimas nors ir atrodė įspūdingai, visgi buvo medinės architektūros. Tuo tarpu Senųjų Trakų pilis buvo mūrinė. Konstatuojant, kokią reikšmę tuomet turėjo mūras, galima prisiminti grakščią, lakią ir prasmingą A.Tautavičiaus frazę. O būtent, jog civilizacijos atributas archeologine prasme yra plyta ir mūro rišimo raštas, kadangi plytai kaip ir raštui materialine prasme reikalinga infrastruktūra.
Kalbėjosi Juozas Vercinkevičius

Sena Voruta



Comments are closed.

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra