„Misija būti lietuviu“

Autorius: Data: 2011-08-17 , 15:43 Spausdinti

Su Romu Vorevičiumi, pedagogu metodininku, socialinių mokslų magistru kalbasi žurnalistas Mantas Šaltenis

20 brandos metų Vilnijoje, Šalčios krašte.

Taip, pasirinkimo, aktyvaus darbo ir jaunystės metų… Seniai čia mano namai, puikūs draugai ir kaimynai. Tuomet savanoriškas sprendimas vykti dirbti mokytoju į Šalčininkų rajoną aplinkiniams buvo nesuprantamas – negi nėra ramesnių, paprastesnių vietų gyventi ir dirbti, o politinius niuansus kuria neišprusę politikai, ne eiliniai žmonės.

Šalčininkų rajonas stereotipiškai tarsi neturi patrauklumo?

Dėl nuolat spręstinų politinių, socialinių problemų išties, ypač lietuviams, iškyla įvairesnių sunkumų: vis nesilaikoma Valstybinės kalbos įstatymo, nepagrįstai uždaromos lietuviškos mokyklos, apie savivaldybės rinkimų skaidrumą išvis sudėtinga kalbėti. Ir ne visi mokytojai moka valstybinę lietuvių kalbą. Tenka konstatuoti, kad Vyriausybei uždarius Tautinių mažumų ir išeivijos departamentą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės lietuviams problemų, manau, tik padaugėjo. Kas tuo suinteresuoti? Kam lenkiamasi ir pataikaujama? Ar atleis jiems istorija po 10, 30, 100 metų?

Vilnijoje lietuviai – tautinė mažuma?

Statistika teigia, kad lietuvių procentas auga. 1991 m., pradėjus dirbti Jašiūnų „Aušros“ lietuviškoje mokykloje, iš 16 mokinių 1 namie kalbėjo tik lietuviškai. Teko lietuvius, rusus, gudus, lenkus, moldavus lietuvių kalbos mokyti pagal užsienio kalbų mokymo metodiką. Reikėjo mokiniams ir mokytojams išmokti pažinti vieniems kitus, tolerantiškai žiūrėti į etninius, tarpkultūrinius skirtumus. Lietuviškumą ypač palaiko rajono lietuviškos mokyklos, Lietuvių švietimo draugija „Rytas“, „Vilnijos“ draugija, į svečius užsukantys meno ir kultūros kolektyvai. Nesuprantamai ir nepaaiškinamai menkas LR Vyriausybės dėmesys lietuvių atžvilgiu, kai lietuviai jaučiasi pamiršti ir neretai nereikalingi Lietuvoje… Ir Lietuvos Respublikos įstatymų bazė įrodo Seimo narių nekompetentingumą formuojant, kuriant valstybės ateitį. Kodėl taip yra?

Esate turizmo edukologas ekspertas, nemažai keliaujate?

Kelionės – pažinimo versmė ir intelekto bei kultūros rodiklis tiek vaikams, tiek suaugusiems. Kelionės edukacijos negalėčiau atsieti nuo pedagogikos mokslų. Prasminga, kai sukurtu maršrutu žmonės „atranda“ savo upes, šalis, žemynus ir savo Martyną Mažvydą.

Apsilankome ir Šiaulių krašte. Anksčiau, vasaromis dirbdamas Pasaulio lietuvių vaikų ir jaunimo stovykloje „Atgaja“ bei Rytų Lietuvos moksleivių stovykloje „Rytsalis“, stovyklautojus, lietuvaičius mokiau pažinti ir pamilti gimtąją protėvių kalbą, pajusti Lietuvos vertybes.

Gimėte Žemaitijoje, Naujojoje Akmenėje?

Seniai gyvenu Vilniuje, tai atveria nemažai profesinių ir socialinių galimybių. Naujojoje Akmenėje gyvena tėveliai, čia išpuoselėtame tėvų sode žydi pačios gražiausios pasaulyje gėlės. Beje, mano bibliotekos skaitytojo pažymėjimas, kuriuo nuolat naudojuosi, išduotas gimtajame mieste. Gal šį mėnesį pavyks atvykti į mokyklos baigimo sukaktį, susitikti su draugais, talentingu klasės auklėtoju, dabar klaipėdiečiu, Vidimantu Raudžiu.

Už darbą ir visuomeninę veiklą esate ne kartą skatintas Vyriausybės, Šalčininkų rajono švietimo ir sporto skyriaus apdovanojimais. Darbas Dieveniškių (Šalčininkų r.) technologijos ir verslo mokyklos direktoriaus pavaduotoju ugdymui.

Veiklos išties netrūksta. 20 metų – tai labai daug. Tik nelabai mane traukia „popieriai“, įvairių įstatymų studijos. Mieliau jaučiuosi pamokoje ar iškyloje matydamas klausiančias mokinių akis, ir… mokydamas mokinį pilietiškumo, o lietuvį – būti lietuviu.

Skaitytojai jus pažįsta kaip poetą, poezijos leidinių sudarytoją?

Ir aplinkinius, draugus skatinu kurti, skaityti knygas, nepamiršti savo ištakų, nepamiršti Simono Daukanto, Lazdynų Pelėdos gyvenimo filosofijos. Pats neseniai lankiausi mamos tėviškėje, Alkiškiuose (Akmenės r.), pabuvojau prie protėvių kapų. Visa tai ir yra mano Tikėjimas, kūrybos polėkis… Neišvykau iš Lietuvos. Tik čia surandu prasmingiausius kūrybos ir gyvenimo tikslo posmus…

Sėkmės ir gražios pilietiškumo, lietuvybės misijos tąsos.

Alfonso Kairio nuotr.

Nuotraukoje: R. Vorevičius su mokiniu Stanislovu Sinkevičiumi

Rytų Lietuva , , ,



Comments are closed.

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra