„Marijos radijas“: nuo parapijos radijo iki viso pasaulio krikščionis vienijančios organizacijos

Autorius: Data: 2011-08-16, 12:51 Spausdinti

Jurgita VOREVIČIENĖ, Kaunas

Pasaulinio „Marijos radijo“ istorija prasidėjo nuo vienos Italijoje pradėjusios veikti parapijinės radijo stoties. Vėliau ji buvo reformuota į organizaciją ir 1987 m. pradėjo veiklą kaip Italijos „Marijos radijas“. Per mažiau nei penkerius metus jis išaugo į nacionalinį katalikų radijo tinklą visoje Italijoje.

Nors „Marijos radijas“ tiesiogiai ir nebuvo susijęs su Romos katalikų bažnyčia, tačiau pasitarnavo kaip priemonė Bažnyčios evangelizacijos darbe, padėjo skleisti Bažnyčios mokymą visoje šalyje. Nuo pat „Marijos radijo“ egzistavimo pradžios jis nebuvo finansuojamas iš Romos katalikų bažnyčios ar kokių nors kitų biudžetų. Viso pasaulio „Marijos radijo“ stočių veikla iki šiol yra finansuojama tik iš aukotojų lėšų.

Pasaulinė „Marijos radijo“ šeima kaip organizacija buvo įkurta 1998 metais. Nuo tada „Marijos radijas“ plėtė savo veiklą pasaulyje ir dabar yra transliuojamas maždaug 40 kalbų – visuose žemynuose: Afrikoje, Azijoje, Europoje, Amerikoje. Bendrai visame pasaulyje veikia 1500 „Marijos radijo“ antžeminių siųstuvų.

Eteryje transliuojamos ir visų šalių „Marijos radijo“ stotims bendros laidos ir programos. Tai – tradicinė katalikams Dievo šlovinimo muzika, įvairios katalikišką mokymą aiškinančios bei populiarinančios laidos, kalbamas rožančius, novenos, transliuojamos šv. Mišios. Yra ir kievienam kontinentui bei klausytojų gyvenamai teritorijai būdingų laidų, tokių kaip žinios, populiarioji katalikiška muzika, aktualijų ar bendruomenes telkiančios laidos ir kt.

Vienas iš būdų nelikti be katalikiškos radijo stoties neturint radijo imtuvo – internetas. Transliacijos šiuo būdu buvo pradėtos tam, kad kiekvienas klausytojas galėtų klausytis savo mėgiamų laidų net būdamas užsienyje, kelionėje. Žinoma, tam reikalingas interneto ryšį palaikantis įrenginys.

Bandant labai trumpai nušviesti Lietuvos „Marijos radijo“ misiją, viziją, tikslus, reikia paminėti tai, jog tokia mintis – steigti „Marijos radiją“ mūsų šalyje kilo keliems kunigams ir pasauliečiams, kurie, susitelkę į iniciatyvinę grupę, 2003 m. birželį įkūrė VšĮ „Marijos radijas“. Kauno arkivyskupui metropolitui Sigitui Tamkevičiui palaiminus bei padedant „Pasaulinei Marijos radijo šeimų asociacijai“, kunigas Oskaras P. Volskis atliko parengiamuosius darbus ir pradėjo transliaciją Kaune. Pirmasis „Marijos radijo“ muzikinis šaukinys ir vos valanda muzikos nuskambėjo 2004 m. rugpjūčio 30 d. rytą. Koks tai buvo radijas vertinti nesiryšiu. Nuomonių ir atsiliepimų yra įvairių. Vieni iki šiol kritikuoja naujojo programų direktoriaus, kun. dr. Kęstučio Kėvalo, vykdomą veiklą bei tiesiamą kelią, kiti atvirkščiai – sako, jog tai tikrai reikalinga ir teisinga kryptis. Vis tik vertinant tai, jog šiandien „Marijos radijas“, padedant Dievui bei aukotojams, girdimas net 16-oje miestų bei jų apylinkių (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose, Telšiuose ir Alytuje, Anykščiuose, Telšiuose, Druskininkuose ir kt.) – išties rodo, jog einama ne pačia lengviausia, tačiau naudinga ir reikiama kryptimi.

Anot Lietuvos „Marijos radijo“ programų direktoriaus kun. dr. Kęstučio Kėvalo, „vienas svarbiausių šios radijo stoties programos akcentų yra malda. Tai bruožas, kuris išskiria „Marijos radiją“ iš kitų žiniasklaidos priemonių. Ji taip pat vienija bei aktyviai kviečia visus krikščionis jungtis Kristuje“.

Kaip pokalbio apie „Marijos radijo“ pasiekimus bei iššūkius metu minėjo jo programų direktorius, praėjusiame sezone labai pasiteisino laidos, atspindinčios gyvybės, šeimos tausojimo bei puoselėjimo klausimus, laidos skatinančios krikščionių bendruomeniškumą. Tuo pačiu kun. K. Kėvalas nesiryžo išskirti kokios nors vienos laidos, kaip itin ypatingos, nes kiekviena iš transliuojamų laidų yra dalelė visos didelės programos, o kiekvienas savanoris – narys šios nuolat besiplečiančios „Marijos radijo“ šeimos.

Kaip naujieną klausytojams šiemet „Marijos radijas“ pateiks atnaujintą ir labai stipriai patobulintą savo interneto svetainę. Čia besinaudojantieji internetu galės atsisiųsti į savo kompiuterius mėgiamas, bet galbūt negirdėtas laidas, turės galimybę jas reitinguoti, rašyti pasiūlymus, pastabas laidų vedėjams. Naujoje interneto svetainėje bus prieinami visų Jūsų mėgiamų laidų anonsai, kuriuos ruoš patys laidų vedėjai.

Dar viena naujovė, kuriai pradžią davė šių metų birželio mėnesį prasidėjęs projektas, tai bendradarbiavimas su Ruandos „Marijos radiju“. Kol kas šis projektas vis dar tikslinamas, tačiau aišku tai, jog jo esmė – bendros transliacijos.

Dauguma laidų Lietuvoje yra transliuojamos iš „Marijos radijo“ būstinės Kaune, kur įsikūrusi ir redakcija, ir administracija. Taip pat veikia atstovybė Vilniuje, iš kur taip pat transliuojamos laidos, kur priimami svečiai bei aukotojai. Tiek Kaune, tiek Vilniuje apsilanko nemažai savanorių ir kitų „Marijos radijo“ bendradarbių, kurie radijo veiklai atiduoda dalelę savęs, savo laiko, gebėjimų, talentų, nuoširdumo.

Stereotipai ir tikrovė, kuri atsiskleidė pakėlus uždangą

Pradėjusi rašyti straipsnį apie „Marijos radiją“, nejučia mintimis nusikėliau į tą dieną, kuomet pirmą kartą apskritai išgirdau apie tokią radijo stotį…

Tai buvo 2005-ųjų ruduo, viena iš Kauno ligoninių. Foje ant stalelio gulėjo „Marijos radijo“ informacinė-reklaminė skrajutė, greičiausiai siūlanti įsijungti, klausytis ir pan. Tuo viskas ir pasibaigė maždaug penkeriems ar šešeriems metams.

Vėl dėmesį ši radijo stotis patraukė, kuomet tai vienas, tai kitas naujienų portalas pradėjo rašyti apie vadovų kaitą joje. Taip pat labai dusliai tarsi nuskambėjo ir pažadai apie „Marijos radijo“ programų, gal net vidinės atmosferos kaitą. Kiek tai buvo įvykdyta, gali įvertinti tik ištikimas, gyvenantis su šia radijo stotimi jau 7 metus, klausytojas. Aš į veiklą ir savanorišką darbą „Marijos radijuje“ įsijungiau jau daugiau ar mažiau reformoms įvykus.

Na, o grįžtant prie pirmųjų įspūdžių, reikia paminėti, jog nori ar nenori žmogaus vaizduotė daugelį dalykų matuoja pagal tam tikrus stereotipus, šablonus, kurių atsikratyti ar pakeisti nepavyksta nei po vieno, nei po dviejų susidūrimų su situacija, kurios atžvilgiu jau egzistuoja tam tikros nuostatos, susidaryta išankstinė nuomonė ar visas vaizdinių kompleksas apie tai, kaip ir kas turėtų atrodyti, elgtis, kalbėti ir t. t. Ne išimtis ir man „Marijos radijas“. Tad, eidama į pirmąjį susitikimą su tuometine programų direktoriaus asistente S. Puryte, net nesitikėjau išvysti čia ką nors kita, nei tik labai rimtai nusiteikusius, nerodančius net ir turimo jumoro jausmo, esančius tam tikroje bažnytinio susikaupimo būsenoje darbuotojus, savanorius; galbūt tam tikra prasme net atsiribojusius nuo to pasaulio, kuriame mes daugelis kas dieną plušame, skubame, nuolat ko nors nespėjame, džiaugiamės ar tiesiog netelpame savyje. Vis tik teko labai „nuvilti“ savo vaizduote, nes žmonės, kurie „Marijos radijo“ klausytojams atiduoda savo laiką, žinias, gebėjimus, savo gyvenimą, pasirodė visiškai tokie pat paprasti (bet jokiu būdu ne prasti), gyvenantys tais pačiais rūpesčiais ir džiaugsmais, tik greičiausiai turintys kiek kitas vertybes bei nuostatas, nei tie, kurie dirba ne „iš idėjos“, ne iš pašaukimo, o dėl atlyginimo.

Galbūt klausytojui ir bus sunkoka suprasti, bet vieną kartą vienaip ar kitaip prisilietęs prie „Marijos radijo“ veiklos, suaugi su ja, su žmonėmis, su vertybėmis ir visa savaime tampa labai artima bei sava. Nors, atrodo, kad jau viskas įgriso ir daugiau ten nesinori grįžti, po keleto dienų vėl eini su džiaugsmu, kaip po kelionės grįžtantis namo į tėviškę vaikas: išsiilgęs, kupinas noro suteikti džiaugsmo ir bent dalelę vilties savo klausytojui.

Nuolatinių darbuotojų čia itin mažai: tikriausiai nesuklysiu pasakiusi, kad rankų pirštų jiems suskaičiuoti tikrai pakaks. O jų kaita, darbo krūvis – atvirkščiai – be galo didelis. Tačiau tai nei kiek nesumažina jų kiekvieno indėlio šioje misijoje, šiame itin sunkiame darbe.

Kalbant apie savanorius, čia – tikras asmenybių margumynas. Niekur kitur (jei kalbame apie radijo stotis) tikriausiai nepavyktų sutikti tiek skirtingų gyvenimiška patirtimi, išsilavinimu, profesija asmenybių, nes darbui žmonės atrenkami pagal tam tikrus reikalavimus, kriterijus. O čia renkasi visi, kam rūpi pati radijo stotis, jos misija, kam rūpi perduoti Gerąją naujieną taip, kad klausytojas ją suprastų, suartėtų su ja, ją pažintų.

Marijos radijo“ savanoriai už jo sienų turi ne mažesnę atsakomybę nei čia. Vieni atidavę savo gyvenimą Dievo tarnystei, kiti neįsivaizduoja darbo dienos be studentų, auditorijų ar knygų, be pacientų, dar kiti, nepaisydami savo garbaus amžiaus, nuostabiai džiugina tiek didelius, tiek mažus klausytojus nuotaikingomis ir jaunatviškomis laidomis. Kur dar aktoriai, mamos, tėčiai, jų vaikai. Ir visi atneša čia savo širdies dalelę tam, kad tik klausytojui diena būtų kuo šviesesnė, kuo skaidresnė, kuo prasmingesnė. Ne visuomet vienodai gerai sekasi. Kaip ir kiekvienoje įstaigoje, organizacijoje, bendruomenėje yra ir nuopuolių, ir pakilimų. Tačiau net ne tai svarbiausia.

Pati šios misijos šerdis – žmonės, kurie nori tokios radijo stoties, darbuotojai, kurie paaukoja savo gyvenimą vardan „Marijos radijo“ tikslų ir savanoriai, kurie priversti kartais perlipti per savo baimes, kad tik nušvistų bent vienas, kad ir mažas, bet šviesus spindulėlis žiniasklaidos pasaulyje.

Kiekvienas gali būti „Marijos radijo“ bendradarbiu

Šiais Europos Sąjungoje paskelbtais Europos savanorystės metais ir aš neapsieisiu naparaginusi prisidėti prie naudingos visuomenei veiklos. Tegu tai nenuskamba kaip agitacija, bet, kaip jau labai sėkmingai įrodė nuolatiniai „Marijos radijo“ savanoriai – senjoros ir senjorai – naudingam būti niekada ne vėlu. Nebūtina skubėti į „Marijos radijo“ studijas ruošti laidų (bet tai labai pageidautina), galima tapti bendradarbiu meldžiantis už šios radijo stoties darbuotojus, savanorius ar aukotojus. Tai ypač reikalinga bendrystė ir greičiausiai pati didžiausia auka iš klausytojų.

Apie tai, kaip aukoti „Marijos radijui“ pinigine išraiška, daug nesiplėsiu, nes ta tema kalbama ir skelbiama, prašoma radijo eteryje. Tik priminsiu, kad pinigų paaukoti galima net Jūsų parapijos bažnyčioje, jei tik joje yra įrengta „Marijos radijo“ aukų dėžutė. Jei nėra, būtinai turėtumėte pasiteirauti apie tai savo parapijos klebono. Taip pat galima atvykti į atstovybę Vilniuje (Slucko g. 11-1), ar į redakciją Kaune (M. Daukšos 21/ V. Sladkevičiaus 1).

Naujas būdas ir galimybė kiekvienam prisidėti prie krikščioniško radijo gyvavimo yra auka trumpuoju numeriu 1622 TEO tinkle. Juo paskambinus iš bet kurios Lietuvos vietos (paprastuoju Telekomo telefonu), radijo veiklai galima paaukoti 5 Lt.

Kiekvienais metais iki gegužės 1 d. 2 procentus nuo mokesčių taip pat prašome visų, kas gali, paskirti „Marijos radijo“ veiklai.

Pervesti pinigus galima ir banke arba pašto perlaida.

Pašto perlaidai reikalingas tik adresas:

Viešoji įstaiga „Marijos radijas“

M. Daukšos 21/ V. Sladkevičiaus 1,

Kaunas LT-44282

Banko pavedimui reikalingi duomenys:

Gavėjas: VšĮ „Marijos radijas“

Įmonės kodas: 136001742

Paramos sąskaitos:

Swed bankas – LT857300010083243344

SEB Vilniaus bankas – LT757044060003754297

Išsamiau Jums rūpimais su aukojimu susijusiais klausimais padėti galėsime tel. (8 37) 377160 arba el. paštu administratorius@marijosradijas.lt

Nuotraukose:

1. Informacinė „Marijos radijo“ palapinė Palangoje, kur savanoriai bei darbuotojai visą liepos mėnesį kvietė susipažinti ir tęsti tikėjimo kelionę drauge (Vitos Tamoliūnės nuotr.)

2. FB grupės „Aš klausau „Marijos radijo“ nuotrauka

3. Andrius Sakalauskas, Lina Ražukaitė, kun. Kęstutis Kėvalas, Viktorija Urbonaitė, kun. Nerijus Šmerauskas, Genutė Ulevičienė, Henrikas Surplys, Vitalija Ražukaitė (Vitos Tamoliūnės nuotr.)

Voruta. – 2011, rug. 17, nr. 18 (732), p. 11.

Katalikų Bažnyčia , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra