„Lenko korta“ ir Lenkijos korta − muštos?

Autorius: Data: 2011-01-28, 15:48 Spausdinti

„Lenko korta“ ir Lenkijos korta − muštos?

Arvydas JUOZAITIS

Kas atsitiko?

Vilnijos kraštas – nūdienės Lietuvos politikos silpnoji grandis. Įsisenėjęs Seimo ir Vyriausybės neveiklumas virsta chroniška politine ir net tarptautine liga. Iš dalies tai dėsninga, nes vadinamasis „lenkų klausimas“ Lietuvai ilgus metus buvo svetimas, lietuvių dauguma nė nesuprato, ką jis byloja. Sunku gyventi buvo tik Vilnijos krašto lietuviams, kurie kasdien susidurdavo su vis agresyvesniu „lenkų klausimo“ eskalavimu. Ne tik antiįstatymiški gatvių ir miestelių pavadinimai dygo prieš akis, bet lietuviui, jeigu tik jis prabildavo valstybine kalba, vis sunkiau buvo įsidarbinti savivaldybės įstaigose. Padėtis tiek suprastėjo, kad šiandien lietuviškai kalbantis žmogus gali būti išmestas į gatvę net iš Lietuvos įstaigos. Lietuvis tame krašte – nepageidaujamas.

Iki Lietuvos nepriklausomybės atgavimo, Vilnijoje vyravo rusų ir vadinamoji tuteišių kalba. Lenkų kalba, kuri uždarant lietuvių mokyklas ir administracinės prievartos būdu diegta 1920-1939 metais, negalėjo sukurti būtino gyvai kalbai dialekto. Lenkų kalba Vilnijoje – išmoktinė, čia lemiamą vaidmenį suvaidino net katalikų bažnyčia, darbavusis kelis šimtmečius.

1990 m. kovą Aukščiausioje Taryboje už Lietuvos nepriklausomybę dauguma Vilnijos krašto atstovų nebalsavo. To ir reikėjo tikėtis, nes didžioji jų dalis buvo prosovietinės „Jedinstvo“ organizacijos atstovai, kurie Vilnijoje turėjo tvirtą atramą.

Ar visa tai jau praeitis? Deja, politikoje nėra praeities, ką ir sako ūmai imta gaivinti… 1939 metų Lenkijos provincija. Praeitis visuomet pasiduoda aktyviems veikėjams, o kas nesnaudžia, tas ir laimi konkurenciją.

Politiniai apžvalgininkai vis dar gūžčioja ir stebisi, iš kur atsirado Lenkijos nepalankumas Lietuvai. Esą tam nėra pamato. Yra, nes norintis mušti lazdą visuomet ras. Lietuvos lenkais tapę politikai aktyviai pažvelgė į praeitį ir suprato: tai maistas dabarčiai.
Nacionalistų propaganda ir Europos parlamentas

Lenkų rinkimų akcijos atstovas Valdemaras Tomaševskis laikosi keisto, nedoro kodekso. Tačiau kas pasakys, kad jis – nedoras? Vilniuje mums dar pavyksta sušukti, kad vagies kepurė dega, kai 6is veikėjas atviro TV eterio metu ima meluoti, kad baisiai skriaudžiamas, ar kad Punske gatvės surašytos lietuvių kalba. Tačiau Briuselyje burnos tokio žanro politikui neužčiaupsi, nes ten teisė kalbėti yra aukštesnė už pareigą būti padoriu savos valstybės atstovu. Ir pasekmės liūdnos: Lietuvos politika Europoje vis garsiau pristatoma kaip agresoriaus politika… net savo pačios sostinėje. Kur esą engiama mažuma. Ir nebandyk priminti Romos Popiežiaus, kuris sakė tiesą.

1993 metų rugsėjį Paulius Jonas II, aukojęs mišias Aušros vartuose, viešai kreipėsi į „lietuvių kilmės lenkus“. Tai buvo istorinė akimirka, galėjusi sugėdinti vietos veikėjus. Tačiau šio Lenkijai švento žmogaus žodžiai Vilnijos lenkų nacionalistams buvo žalingi. „Lietuvių kilmės lenkai“ pasijuto įžeisti. Negalėję apkaltinti popiežiaus, jie ėmė jį ignoruoti.

Lietuvybė Vilniaus krašte vietos veikėjams – tai „litvomanijos“ liga, kurią būtina išgyvendinti. Lenkiškas pavardžių rašymas Lietuvos pasuose – tai tik pirmas „vaistas“. Žinoma, nė nenorima girdėti, kad moderni Lietuvos valstybė – tai kalbos ir kultūros darinys, be kurio valstybės nebūtų buvę. Atkovoti Lietuvos teritoriją iš lenkiškos kultūros imperializmo buvo itin sunku, nes sulenkėję Lietuvos pirmtakai XIX a. pabaigoje turėjo gerą bazę – Varšuvoje ir kitur, anapus Lietuvos.
Taigi, nūdienis lenkiškų pavardžių rašybos klausimas – XIX amžiaus aidas kovos prieš lietuvybę. Bet laikai keičiasi ir jis – menkas kabliukas, kad ištrauktų į krantą visą XIX a. pabaigos geopolitinį vežimą. Tad naudojama visa nauja, ir Europos Parlamentas.

Pagaliau – oficiali Lenkijos linija

Įvairiausių Lenkijos „Kresų“ (imperinės lenkų nuostatos palikuonių) politiką Lietuvos adresu pagaliau parėmė oficiali Varšuva. Naujas demaršas – Lenkijos URM nota Lietuvai dėl Švietimo įstatymo pataisų. Užsimota taip, tarsi Seimas buvo sprendęs tarptautinį „lenkų klausimą“, o ne Lietuvos valstybinių mokyklų (tame tarpe ir rusų) reikalą bei šventą reikalą – valstybinės kalbos likimą. Pavyzdžiui, broliai latviai šį reikalą sutvarkė jau prieš gerus penkerius metus, visose švietimo įstaigose įvedę (tame tarpe ir Rygos Lietuvių vidurinėje mokykloje) 40% dalykų dėstymą valstybine latvių kalba. Lietuva buvo numačiusi dar nedrąsią reformą (o reikėtų tų pačių 40 %). Ir štai – mintingai, nota. Ir mūsų Seimo gėdingas atsitraukimas. (Latvija neišsigando nei Rusijos notų, nei mintingų po Europos Parlamento langais).

Tačiau Lenkija, sakoma, ne Rusija, o strateginis partneris? Tad kodėl agresija?

Beliko paminklas J. Pilsudskiui

2010 m. gruodžio 16 dieną, kurią Lenkijos URM įteikė notą Lietuvos atstovybei Varšuvoje, Vilniaus Teatro arenoje Lietuvos nacionalinio transliuotojo LTV pajėgomis buvo atliktas įdomaus renginio įrašas. Jį užsakė Lenkijos kultūros centras Vilniuje. Laidos rengėjai apmokėjo paslaugą už koncertą, angažuodami A. Staškaus diriguojamą orkestrą (tą patį, kuris dalyvauja LTV projekte „Triumfo arka“). Tačiau kaip nustebo laidos režisierė ir atlikėjai, kai įrašo dieną, paskutinėje repeticijoje jiems buvo pranešta, kad scenarijus pakeistas ir bus ne koncertas, o tik muzikiniai intarpai visai kitu tikslu. Klasikinės muzikos fonas buvo suskirstytas siužetais, kurie iliustravo politinę akciją. Iš Lenkijos atvykusi diktorė ir laidos rengėjai vykdė labdaros renginį, skirtą J. Pilsudskio paminklui Vilniuje statyti. Nufilmuota laida buvo sumontuota skubos tvarka ir jau gruodžio 18 d. parodyta pasauliui „SAT Polonia“ TV kanalu. Panaudotas tas pats kanalas, kuris be jokių skrupulų skelbia apie lietuvių agresyvumą lenkiškame Vilniaus krašte. Žurnalistiniai tiesos tyrimai šiam kanalui, šiuo klausimu – nepažįstamas reiškinys.

Lietuvos politikai, bent jau įsidėmėkite: J. Pilsudskiui skirtos akcijos įrašas diena dienon sutapo su Lenkijos nota Lietuvai dėl mūsų švietimo reformos.

Lenkijos URM vadovas R. Sikorskis pasižymi dideliu dėmesiu lietuvių kalbai. Nemokėdamas jos, jis reikalauja „w“ ir kitų raidžių įdiegimo, kad ji ilgainiui išnyktų. Be to, jis – gilus mūsų literatūros žinovas. Prieš kelis mėnesius, kai Kaliningrado srityje pakibo grėsmė virš K.Donelaičio muziejaus (Rusijos ortodoksų bažnyčia kėsinosi jį nusavinti), Lietuvos diplomatinę tarnybą palaikė Švedijos ir kitų šalių kolegos. Lenkijos Generalinis konsulatas Kaliningrade į mūsų diplomatų SOS atsakė: „Rusija jau viską nusprendė, reikalas išspręstas“.

Kokios būtų išvados? Niūrios. Lenkijos oficiali pozicija šiuo metu sutapo su Vilnijos krašto lenkiškų politikierių demaršais Europarlamente, radikaliuose Lenkijos leidiniuose ir TV kanaluose. Akivaizdu, kad pavardžių rašymo, švietimo klausimai – tik vienos grandinės grandys. Netrukus turėtume susilaukti Lenkijos URM notos dėl J. Pilsudskio paminklo Vilniuje. Nota matyt primins 1938 metų notą, kurią Lietuva… deja, priėmė.

2011 m. sausio 25 d.

www.ve.lt

Nuotraukoje: Filosofas, rašytojas, publicistas, politinis ir visuomenės veikėjas, hum. m. dr. A. Juozaitis

Lietuva - Lenkija



Susiję straipsniai

2 Comments


  1. Rimantas, Prieš 7 years ago

    Neatidėliojant būtina:
    1.Viešai paskelbti oficialią Lietuvos poziciją, paneigiančią tomaševskių išsigalvojimus.
    2.Mokslų akademijoje šaukti Lietuvos intelektualų konferenciją dėl Vilniaus ir Šalčininkų rajonų integravimosi į Lietuvos valstybės gyvenimą. Pareikalauti prezidentės D.Grybauskaitės ir premjero A.Kubiliaus, taip pat Bažnyčios atstovo dalyvavimo šioje konferencijoje bei jų oficialių pranešimų.
    3.Konferencijos dokumentą pateikti Seimui priimti kaipo oficialią Lietuvos poziciją, paskelbti ES ir JTO.
    4.Priimti Baudžiamojo kodekso pataisas, numatančias griežtą atsakomybę asmenims ir organizacijoms už Lietuvos valstybės vientisumo ardymą.
    4.Ir padėti tašką. Su Lenkija vystyti Lietuvai naudingus ekonominius ryšius kaip ir su kitomis pasaulio valstybėmis.


  2. Kestutis is Kauno, Prieš 7 years ago

    Laikykites Lenkai.Nepasiduokite lietuviskai agresijai ir provokacijai.


Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra