„Imbradas – mūsų gimtinė“

Autorius: Data: 2010-01-10 , 07:33 Spausdinti

Senove, gražia ir garbinga praeitimi garsėja Imbrado kaimas. Įsikūręs jis keletą kilometrų nuo šiaurinio didžiulio Avilio ežero kranto. Ši vietovė minima jau nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų. Imbrade buvo dvaras, jis priklausė grafams Moliams. Jie buvo įsirengę gražų parką, jame buvo tvenkiniai, kur veisėsi žuvys ir plaukiojo vandens paukščiai. Parke buvo įrengtas senas vėjinis malūnas. 1938 m. prie kelio Zarasai-Rokiškis buvo pastatytas paminklinis Lietuvos Nepriklausomybės kryžius, kurį sovietinė valdžia vėliau nugriovė. !787 m. dvarininko Pranciškaus Molio dėka buvo pastatyta Imbrado kaimo bažnyčia, kuri brolių Prūsokų 1891 m. buvo restauruota. Imbrado kaimo bažnyčia – architektūros paminklas. Bažnyčios šventoriuje ilsisi grafų palaikai. Kaip byloja istorijos šaltiniai, bažnyčia tikriausiai statyta vietos meistrų, ji stiliaus nebeturi, yra medinė. Bažnyčia yra stačiakampės formos 22 metų ilgio ir 10 metrų pločio, apie 17 metrų aukščio. Bažnyčia buvo restauruota 1979–1980 m.
Pastaruoju metu seno kaimas, jame mažėjo žmonių. Bet ne visi sutiko su tokiu šio senovinio kaimo likimu. Prieš porą metų Imbrade įsikūrė kaimo bendruomenė. Žmonės patikėjo bendruomenės centro vadovavimą Aldonai Puodžiūnienei. kilo daug sumanymų. Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijai buvo paruoštas projektas, kuris ir laimėjo. Įrengti bendruomenės centro namai. Dabar bendruomenės aktyvas paruošęs dar vieną projektą šiai ministerijai. Laimėjus jį, dar labiau pasipuoš bendruomenės namai. Šie namai – tai šviesos židinys kaimui, kaimo bendruomenės ašis, apie kurią sukasi dienų ratas.
Bendruomenės aktyvistai paragino žmones susitvarkyti sodybas. Tada prie jų atsirado gėlynų. Buvo organizuojamos talkos, jų metu tvarkoma aplinka, sodinami medeliai. Imbrade garsėja jaunimo klubas „Juventus”. Jo nariai seniūnijoje rengia sportines varžybas, kultūrinius renginius. Aktyvus kaimo kultūrinis gyvenimas, uoliai dirba meno saviveiklos entuziastai. Bendruomenės pirmininkė Aldona Puodžiūnienė džiaugiasi, kad senovinis Imbradas atgimsta su savo senovės dvasia, papročiais kultūra. Bendruomenė padeda žmonėms pasijusti tikrais savo krašto šeimininkais. Žmonės susimąstė dėl savo dabarties ir ateities.
Neįkainojama yra šio krašto istorija, grožis, bet visų brangiausi yra jų žmonės, jų meilė ir pagarba protėvių žemei. Buvo nuspręsta surengti pirmąją kraštiečių šventę, kad drauge susirinktų tie, kurie gyvena čia ir puošia šį kraštą, ir tie, kurie išsibarstę įvairiuose šalies kampeliuose gerais darbais garsina gimtinę ir tėviškės ilgesys juos vėl atveda į gimtinę.
Kraštiečių susitikimas prasidėjo nuo susikaupimo. Imbrado Nukryžiuotojo Jėzaus parapijos klebonas Stasys Tamulionis aukojo šv. Mišias už imbradiškius – gyvuosius ir Anapilin išėjusius. Klebonas nuoširdžiai linkėjo, kad ši kaimo bendruomenė rūpintųsi ne tik materialine gerove, kultūra, bet ir žmonių dvasinėmis gėrybėmis, prasmingai ieškotų gėrio ir grožio kiekvienoje šeimoje. Bendruomenės centro vadovei Aldonai Puodžūnienei įteikė popiežiaus Benedikto XVI apaštališkąjį palaiminimą už bendruomenės ir parapijos namų įrengimą.
Klubas „Juventus” surengė įvairias sportines varžybas, kuriose sportinių aikštelių šeimininkai rungėsi su atvykusiais svečiais.
Kultūros namuose buvo surengta Laimos Denafienės dailės, gobeleno darbų paroda. Šventės išvakarėse buvo surinkta daug senovinių nuotraukų, kurios atgaivino tolimos ir artimos praeities prisiminimus. Buvo surengta šių nuotraukų paroda, pageltusiose nuo laiko nuotraukose daug kas atpažino save, savo tėvus, prosenelius.
Pavakarę imbradiškiai, jų kaimynai ir svečiai, kurių gyvenimas labai susijęs su šiuo kraštu, susirinko į žalių medžių pavėsį, į kaimo parką, menantį daug šio krašto žmonių kartų. Gražiame parke ir buvo prisiminta visa Imbrado praeitis. Visus sveikino Imbrado seniūnas Vygirdas Žalkaukas, klebonas Stasys Tamulionis. Į žemiečių šventę atvyko grafo Molio dukra Irena Molytė-Zeniuvienė. Ji papasakojo apie tragišką savo šeimos likimą. 1941 m. jų šeima buvo ištremta į Rytus. Irenai tada buvo tik keleri metukai ir tuos tragiškus įvykius ji mažai prisimena, daugiau žino tik iš artimųjų pasakojimų. Tėvelis buvo įkalintas lageryje ir po metų sušaudytas. Kur jo palaikai, ir šiandien nežinoma. 1948 m., kaip nepilnametė, sugrįžo į tėviškę ir prisiglaudė Stelmužėje pas dėdę. Ji vos sugebėjo likti Lietuvoje, o jos sesuo antrą kartą buvo ištremta. Į Lietuvą Irenos artimieji sugrįžo tik 1958 m. Grafo dukra Irena šiuo metu gyvena Kaune. Eiles skaitė šiame krašte gyvenantis poetas, Pauliaus Širvio premijos laureatas Feliksas Jakubauskas.
Sveikino šios gražios šventės dalyvius ir svečiai, tarp jų Zarasų rajono mero pavaduotojas Vytautas Sekonas. Daug gražių žodžių šio krašto žmonėms pasakė ir Lietuvos Respublikos Seimo narys Manfredas Žymantas, kuris džiaugėsi, kad imbradiškiai myli savo kraštą, gerbia jo praeitį. Nuoširdžiu noru bendrauti, susitikti džiaugėsi Antazavės seniūnas Algirdas Lekaveckas, Dusetų seniūnas Saulius Kėblys, kuris čia gimė ir mokėsi. Šventę rėmė daug rėmėjų, jiems buvo pasakyta padėkos žodžių. Kalbėjo nuolatinis imbradiškių renginių rėmėjas, rajono tarybos narys Rimvydas Podolskis. Imbradiškių noru burtis, siekti, kad bendruomenė taptų darnia šeima, džiaugėsi bendruomenės centro vadovė Aldona Puodžiūnienė, gydytoja, rajono tarybos narė Violeta Barisevičienė.
Parke buvo surengtas gražus koncertas. Imbradiškių kaimynai aviliškiai dainininkai priminė senovines šio krašto dainas, koncertavo ir antazaviškiai, dusetiškiai, ir zarasiškiai. Savo sugebėjimus demonstravo ir Imbrado meno saviveiklos entuziastai. Šventės dalyviai dainininkams, šokėjams, muzikantams negailėjo karštų aplodismentų.
Laukė labai atsakingas etapas. Imbrado seniūnas skelbia, kad pirmą sykį bus atliekamas Imbrado kaimo himnas. Jo žodžius parašė vietos poetė Laima Denafienė, muziką sukūrė Danutė Alaunienė. Kraštiečių šventės dalyviai pakiliai ir darniai gieda himną, kurio žodžiai („Imbradas – mūsų gimtinė, Imbradas – mūsų namai“) brangūs kiekvienam imbradiškiui, nesvarbu dabartiniam ar buvusiam.
Pasibaigus turiningai programai parke, visi susirinko į bendruomenės namus, kur vaišinosi. Prie namų šventės dalyviai dainavo, šoko. Juos linksmino Suvieko kaimo kapela. Visiems užteko geros nuotaikos, gražių prisiminimų. Ir visi pageidavo, kad tokią šventę kraštiečiai rinktųsi kasmet.

Sena Voruta



Comments are closed.

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra