„Geležinio vilko“ pėdomis

Autorius: Data: 2011-06-27, 12:00 Spausdinti

Istorikas Valdas STRIUŽAS, Vilnius

Minint visuotinio lietuvių tautos sukilimo 70-mečio jubiliejų atspausdintas kraštotyrininko Gintaro Lučinsko knygos „Pogrindinė „Geležinio Vilko“ organizacija Alytaus apskrityje (1940-1941)“ antras leidimas.

Pirmoji knyga išleista 2009 m. Matome esmingesnius įvado pakeitimus, patikslinimus kituose skyriuose. XX amžiaus vidurio, istorijos straipsniai, knygos – ypatingai, kritiškai vertintini, nes dar yra gyvenančių liudytojų, yra teigiančių, yra neigiančių laisvės kovos prasmingumą, guodžia – pastarųjų nedaug, nors ir užimantys atsakingus postus. Tai alsuojanti dramomis, tragedijomis, įgimtu nesavanadišku, patriotizmu turtinga mūsų tautos patirtis. Bet ar dar kas išsamiau aprašys Alytaus krašto „Geležinio Vilko“ pogrindinę organizaciją? Tuo labiau, iš dalies tiktai išlikę archyvai.

Teigiama, 1940–1941m. organizuotai pasipriešinti sovietams galėjo tiktai trys jėgos: karininkija, šauliai, ateitininkai. Gal nereiktų nuvertinti ir jaunalietuvių, tautininkų, labiau besivienijusius idėjiškai. Autorius, remdamasis išlikusiais archyvų duomenimis, be pirmojoje knygoje minėtų vadovų, „Geležinio Vilko“ organizacijos įkūrėju Alytaus apskrityje iškelia atsargos mjr. Joną Vytautą Dainių. Manyčiau, asmenybės daug lemia, bet ne viską, nes žinome, nepakeičiamų nėra, svarbiausia, buvo, egzistavo, ir veikė tokia labai gausi, konspiratyvi „Geležinio Vilko“ organizacija. Ir tai apibūdina, kaip alytiškių vieningumą ir glūdejusias pasipriešinimo galias. Iš organizacijos narių, Pietų Rytų Lietuvoje, partizaninėse kovose su lenkų okuopantais, išsiskiria šauliai. Ne kuris vienas, kitas, betgi kiekvienas pažymėtas oragnizacijos narys – labai svarbus pasipriešinimo istorijai.

Įspūdingi Vytauto Mačionio atsiminimai apie brolį Boleslovą, talentingą poetą, dainininką, jaunalietuvių, šaulių veikėją. Ar bus jo kūryba išleista atskiru leidiniu? Minima apie 5-6 tūkstančius kūrinių, iš jų apie 50 poemų. Dainų tekstai, nors ir be melodijų, tačiau šiai knygai tinka. Tragiškoji lyrika, lyg medumi plauna nuo sovietų represijų faktų, idėjinio paradiškumo apkartusias burnas, ausis, labiausia – sielą. Maršui tinkantys, kovai raginantys posmai „Į kovą“. Nenorima susitaikyt su okupacijos tikrove eilėraštyje „Ir kas gi“. Triposmyje „Leninas maišą nešė“, tap pat „Kad aš būčiau komunistas“, „Kremliaus rūmuose“ – jau sužvilga, išsilieja ironija, pašaipa, tyčiojamasi iš bolševikų. Tremtinių ašaroms ir nedaliai eilėraštis „Šiauriniai vėjai.“ „Mes neginsim vėliavų raudonų“ – retesniu epizodu ilgėtasi kovos, pavyzdžiu laikoma Suomija. Kai kuriuose eilėraščiuose jaučiama Lietuvos kariuomenės žygio dainų įtaka. „Ei, kilk trispalve“ – vienas iš brandžiausių idėjinių, poetinių dainos posmų. Kauno kalėjime sukurtas brandus eilėraštis „Neverk sese“. Baladė žuvusiems partizanams „Kai sūnų išleidai“ – ir Birželio sukilėliams ir pranašinga laisvės kovos partizanams. „Vabalas raudonas“ ir „Dvi birbynės“ – plačiai po tėvynę paplitę dainos. Įdėtos kelios Kauno kalėjime rašytų eilėraščių faksimilės. Vytauto Petružio posmuose nepaliaujama tikėti pasitraukusiais, iš okupantų išvaduosiančiais Lietuvos kariais.

Romantiniais, karių, politiniais motyvais dainos – tai, kaip šiuo atveju, žinomų liaudies poetų, vėliau virtusi dešimtmečiais deklamuojama, dainuojama, papildoma užgrobtos, pavergtos lietuvių tautos kūryba.

Vertingi duomenys apie V. Mačionio giminaičius – Lietuvos patriotus, jų pasiaukojamą kovą, veiklą tėvynei. Retos, turtingos žinios apie „Geležinio Vilko“ Lietuvos partizanus, Atžalyno skyriaus narius, – dauguma didžiavyriškai kovojusių ir žuvusių partizaniniame kare prieš sovietinius okupantus. Tik nelabai suprantu, kodėl dar reikia ir dabar dangstyti inicialais MGB agentus, tauta privalo žinotis savo išdavikus. „Vilkų“ giminių, artimųjų, draugų atsiminimai – lyg gyvas istorijos šaltinis prakalba faktais ir jautria dvasine galia.

Pogrindinė „Geležinio Vilko“ organizacija – 1941 m. Birželio sukilimas – partizaninis karas – nuoseklus tėvynę mylinčio patrioto kelias. Gerai, kad sudėta gausiai nuotraukų, surinktos iš giminių, muziejų. Taip sudėliojama iš nuotrupų, Dzūkijos pasipriešinimo įvykių kronika. Ištrauktoji iš archyvų medžiaga, pakyla daugiaprasmiam gyvenimui.

Knygoje surašyti istorikų, kraštotyrininkų straipsniai, kuriuose nagrinėjama, apibūdinama „Geležinio Vilko“ organizacijos veikla, 1941 m. Birželio sukilimas Alytaus krašte.

Laivės kovotojų gyvenimo išsamios istorijos papuošia šią kroniką šlovės vainikais. Svarbu ir prasminga – paminėti žuvusių, nužudytų sukilėlių, partizanų kapus.

Kad kiti istorikai ar kraštotyrininkai geriau ištyrinės archyvus, išsamiau atsakys į knygoje keltus klausimus – suabejosiu, nebent ateityje, jei atsiras kilęs iš Alytaus istorikas, geresnis už tokį kronikininką, koks yra alytiškis Gintaras Lučinskas.

Nuotraukoje: Knygos viršelis

Spauda , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra