„Draugui“ – 100 metų

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

2009 metais Vilniaus leidykla „Baltijos kopija“ išleido (ir išspausdino) knygą „Draugui“–100“*, skirtą seniausio be pertraukos pasaulyje gyvuojančio lietuviško laikraščio „Draugas“, leidžiamo Jungtinėse Amerikos Valstijose, Čikagoje, 100-mečiui.

Lietuvos dailės muziejus liepos 9 d. neseniai atidarytoje Nacionalinėje dailės galerijoje (Vilnius, Konstitucijos pr. 22) surengė šio dienraščio šimtmečio jubiliejaus vakarą, kuriame buvo pristatyta minėta knyga. Renginys susilaukė didelio susidomėjimo, tad visi norintys jame dalyvauti vos tilpo į salę, kai kam teko porą valandų ir stovėti. Jame apsilankė ir tą savaitę Vilniuje posėdžiaujančio Pasaulio lietuvių bendruomenės XIII Seimo nariai.

Leidinio istoriją trumpai pristačiusi Draugo fondo tarybos pirmininkė ir leidinio tarybos direktorė bei knygos sudarytoja Marija Bareikaitė-Remienė sakė, kad per tą šimtmetį dienraštis labai pasikeitė, jis atlaikė du pasaulinius karus ir Lietuvos okupacijos dešimtmečius, bet visada buvo ir liko lietuvybės šauklys. „Lietuvis, atvykęs į Ameriką, pakeitė padangę, bet ne dvasią“, – sakė ji.

Išsamų pranešimą apie dienraščio kūrimosi pradžią, buvusius jo redaktorius, [iš kurių ilgiausiai (1927-1968 m.) dirbo Leonardas Šimutis,] apie lietuviškos spaudos padėtį JAV skaitė VPU istorikas profesorius dr. Juozas Skirius.

Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininko arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus sveikinimus perdavęs kunigas Ričardas Doveika dėkojo „Draugui“ už tai, kad jo puslapiuose buvo spausdinama „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“.

Renginyje dalyvavo ir savo prisiminimais pasidalijo kadenciją baigiantis Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus, pirmą kartą apsilankęs senojoje „Draugo“ redakcijoje 1950-ųjų pavasarį.

JAV lietuvių bendruomenės narys inžinierius Algimantas S. Gečys pabrėžė, kad naujoji daugiau kaip 500 puslapių knyga apie „Draugą“, redaguota Audronės Viktorijos Škiudaitės, pirmiausia pristatoma Lietuvoje, o Čikagoje ji bus pristatyta tik rudenį. Jis sakė, kad „Draugą“ skaitė ir skaito jau keturių kartų skaitytojai. „Leidinį ne kartą planuota leisti dviem – lietuvių ir anglų kalbomis. Gal finansiškai tai būtų buvę naudinga, bet lietuvybei tikrai būtų atsiliepę neigiamai. Dvikalbis „Draugas“ nebūtų sulaukęs šimtmečio“, – sakė jis.

Šimtametį „Draugą“ sveikino Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Regina Narušienė, kuri dėkojo ir „Draugo“ skaitytojams už ištikimybę, o M. Remienei – už ilgametį pasiaukojantį darbą organizuojant dienraščio leidimą. Jubiliejiniame vakare skambėjo poeto Kazio Bradūno eilės, kurias skaitė aktorė Jūratė Vilūnaitė, taip pat autentiškos lietuviškos dainos, kurias atliko folkloro ansamblis „Ūla“.

Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys padėkos raštais apdovanojo M. Remienę ir minėjime dalyvavusią žinomą dailininkę, mecenatę Magdaleną Birutę Stankūnienę, kurių rūpesčiu muziejaus fondus papildė daug vertingų išeivijos dailininkų kūrinių.

„Draugas“ – tai kelių kartų lietuvių išeivių Amerikoje žygdarbis, kurį Lietuva aukštai įvertino. Lietuvos vardo tūkstantmečio proga, 2009 m., dienraštis buvo apdovanotas „Tūkstantmečio žvaigždės“ žymeniu, o Išeivijos institutas, veikiantis prie Vytauto Didžiojo universiteto Kaune, „Draugo“ jubiliejui paskyrė konferenciją, kuri vyko š. m. kovo 19-20 d.

Katalikiškų nuostatų savaitraštis „Draugas“ pradėtas leisti 1909 m. liepos 12 d. Wilkes Barre, Pennsylvanijos valstijoje, kur spietėsi lietuviai angliakasiai, nuo 1912 VII 4 – Čikagoje. 1916 III 31 jau leidžiamas kaip pasaulio lietuviams skirtas dienraštis. Nuo 1909 m. leido Lietuvių kunigų vienybė (iki 1917 m. vadinosi Kunigų sąjunga), nuo 1919 I 29 – Tėvai marijonai, vėliau leidimu jau rūpinasi kartu su marijonais 1941 III 29 Springfielde įsikūrusi Katalikų spaudos draugija, pastaruoju metu remiama lietuvių visuomenės sudaryto Draugo fondo. Dienraštis rašo politinėmis, ekonominėmis ir kultūrinėmis temomis, informuoja apie JAV ir kitų šalių lietuvių veiklą, organizacijas. Minėtini redaktoriai: Antanas Kaupas, dr. Antanas Maliauskis (pirmasis dienraščio), Pranciškus Būčys, Leonardas Šimutis, Vytautas Bagdanavičius, Pranas Garšva ir kt., Danutė Bindokienė (1992-2007 m.), dr. Dalia Cidzikaitė (nuo 2007 m.). Nuo 1949 m. turi šeštadienio priedą Mokslas, menas, literatūra (red. Juozas Prunskis, Kazys Bradūnas, Aušrelė Liulevičienė, Danutė Bindokienė, Aldona Žemaitytė Petrauskienė, Renata Šerelytė). 1951-1985 m. kasmet rengė grožinės literatūros (romano, poezijos) konkursus. Nuo 1919 m. turi spaustuvę (1947 m. prie jos įkurta knygų leidykla Lietuviškos knygos klubas), nuo 1954 m. kelerius metus rengė radijo programas. Tiražas 8 000 egz. Labai populiarūs ir tradiciniai „Draugo“ renginiai: gegužinės, pokyliai, koncertai. Beje, Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje (VLE, V, Dis – Fatva. – Vilnius : MELI, 2004, p. 129) apie dienraštį yra kai kurių netikslumų.

Nuo 1957 m. vasario 1 d. laikraštis leidžiamas marijonų vienuolijos naujai pastatytuose namuose. Įdomu tai, kad ilgus metus redakcija buvo išimtinai vyriška (kunigai, vienuoliai, pasauliečiai), bet palaipsniui moteriškėjo, o dabar jau joje dirba vien tik moterys.

„Draugo“ redakcijos archyve yra viso šimto metų laikraščių įrišti komplektai, kurie dar laukia tyrinėtojų dėmesio. Laikraštis yra neišsemiamas ne tik lietuvių išeivijos, bet ir Lietuvos istorijos šaltinis, todėl 100-mečio proga Lietuvoje išleista knyga „„Draugui“ – 100“. Už tikėjimą ir lietuvybę“ tėra tik įvadas į šio žinių šaltinio tyrinėjimus. Knygoje daugiau dėmesio kreipiama ne į laikraščio turinį, bet į žmones, kurie prisidėjo prie jo leidimo.

Pagrindiniai jos skyriai: „Draugo“ laikraščio istorijos apybraiža; Kultūrinė aplinka „Draugui“ gimstant; Marijonų vienuolija; Vyriausieji „Draugo“ redaktoriai; „Draugo“ redaktoriai; „Draugas“ ir kultūraLietuvių katalikų spaudos draugija – „Draugo“ dienraščio leidėja; Draugo fondas; Laikas ir žmonės.

Knyga – tai įvairių autorių straipsnių rinkinys, kuriame aptariamos laikraščio gimimo aplinkybės, pasakojama apie pasišventusius leidėjus, žmones, kurie jį rengė – redagavo, rašė, rinko aukas, administravo. Ją sudarė jau daugiau kaip tris dešimtmečius laikraščiui be atlyginimo dirbanti, per tą laiką ėjusi įvairias pareigas, šiandien Draugo fondo direktorių tarybos pirmininkė Marija Remienė; straipsnių autoriai – žurnalistai, bendradarbiai, mokslininkai, redaktoriai, skaitytojai.

Medžiaga knygai paimta iš paties „Draugo“ puslapių, kitos spaudos, rašiusios apie „Draugą“, prisiminimų. Didelė dalis straipsnių parašyta specialiai šiai progai, bet yra panaudota ir įvairiu metu spausdintų straipsnių, todėl įdomūs ir ankstesnių laikų laikraščio vertinimai.

Pasitaiko korektūros klaidelių, praleistų raidžių. Kun. Antanas Stasiukynas vietoje Staniukynas (p. 24), Maliauskas vietoje Maliauskis (p. 147). Pavardžių rodyklėje nėra Renatos Šerelytės (p. 344). Rašytoja Astrida Petraitytė (p. 377) virsta Petrauskaite (p. 385). Jos dviejų dalių romano „Šaktarpio metas“ recenzija priskirta Algimantui Žemaitaičiui, o ne Algirdui (gal suklydo dienraščio kultūrinio priedo redaktorius?).

Ypač džiugina toks faktas, kad katalikiško „Draugo“ skiltyse randa vietos ir kitų konfesijų pranešimai, pamaldų aprašymai, dienraštyje bendradarbiauja evangelikai liuteronai ir evangelikai reformatai.

Knygoje „Draugo“ laikraštis pristatomas ne tik kaip istorinių įvykių fiksuotojas, bet ir kaip lietuvių kultūros, literatūros puoselėtojas bei kūrėjas, iniciatyvų šaltinis, idėjų skleidėjas, organizacijų globėjas.

„Draugas“, būdamas lietuviškų organizacijų veiklos veidrodis ir istorinis šaltinis, vertai gali didžiuotis sėkmingai atlikta istorine misija. Jis gaivino ir padėjo išlaikyti lietuvybę ne tik JAV.

Viliamės, kad įtakingiausias išeivijoje vienintelis dienraštis „Draugas“ dar ilgus metus užsienio lietuviams bus lietuvybės centras, tautinio sąmoningumo ir dvasinės kultūros stiprintojas, kad ir toliau vienys išeiviją.

Knyga gausiai iliustruota ir skirta plačiajam skaitytojų ratui, nors gali būti naudinga ir lietuvių išeivijos istorijos tyrinėtojui.

*„Draugui“ – 100 : už tikėjimą ir lietuvybę / Lietuvių katalikų spaudos draugija ; sudarytoja Marija Bareikaitė-Remienė. – Vilnius : Baltijos kopija : Lietuvių katalikų spaudos draugija, 2009. – 524 p. : iliustr., faks., portr. – ISBN 978-609-417-000-3

Nuotraukose:

1. Knygos sudarytoja M. Remienė
2. Knygos „Draugui“– 100“ viršelis
3. Savaitraščio „Draugas“ pirmasis numeris
4. Marijonų vienuolynas

 
Voruta. – 2009, rugpj. 8, nr. 15 (681), p. 1, 4.

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra