„Dieveniškės kalvių vijose 2012“

Autorius: Data: 2012-07-04, 11:11 Spausdinti

„Dieveniškės kalvių vijose 2012“

Jolanta GLAUDELYTĖ, projektų vadovė

2012 m. birželio 25-28 dienomis Dieveniškių technologijų ir verslo mokykla antrus metus iš eilės Dieveniškių krašte sutelkė kalvius iš Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos. „Dieveniškės kalvių vijose 2012“ – 2011 metų rugpjūčio 8-10 dienomis vykdyto projekto „Dieveniškės kalvių vijose“ tęsinys.

Projektą iš dalies finansavo Lietuvos Respublikos Kultūros rėmimo fondas.

Šio projekto tikslą – tęsti kalvystės kultūros Dieveniškių krašte gaivinimą, prisidedant prie bendro Lietuvos kalvystės vystymo bei kultūrinio paveldo išsaugojimo, pasitelkiant žinias ir patirtį kalvių ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kaimyninių šalių, perduodant gebėjimus ir įgūdžius jaunajai kartai -, manau, pasiekėme pilnai. Puikūs meistrai – Rašitas Sadrejevas ir Zbignev Krepštul iš Panevėžio, Edvardas Mačaitis ir Valdas Paukštys iš Šakių rajono, Valdis Petruškevičius iš Punsko (Lenkija), Miroslav Voisiat iš Šalčininkėlių, Edvard Stacevič bei Anton Želubovskij iš Vidžių (Baltarusija), Leonid Tulko iš Dieveniškių perteikė savo kalvystės žinias ir patirtį kitiems plenero dalyviams – Dovydui Sadrejevui, Edvardui Krepštul, Tomui Junevičiui, Dieveniškių technologijų ir verslo mokyklos būsimiems technikos priežiūros verslo darbuotojams: Ježy Martynovui ir Ernestui Damševič, mokyklos mokytojams bei darbuotojams: Janui Pavelui Rovbut, Miroslavui Junevičiui, Janui Mackevičiui, Gintautui Jonui Šedžiui, Dariui Vasiliauskui bei tiems, kurie reiškė savo susidomėjimą šiuo amatu ir užsuko į kalvė.

Mokyklos direktorė Ilona Šedienė: „Idėja kalvių plenerą inicijuoti ir organizuoti Dieveniškių technologijų ir verslo mokyklos mokomojoje bazėje kilo prieš kelis metus, suvokus, kad Dieveniškių krašto ir Šalčininkų rajono žmonėms, nuo seno pakankamai versliems minimaliomis objektyviai susiklosčiusiomis istorinėmis ūkinėmis sąlygomis ir aplinkybėmis, reikalingas postūmis iš šalies tam, kad jų rankose atgimtų, atsinaujintų ir suklestėtų užmiršti gimtinės amatai. Kalvystės gyvinimas iš tiesų yra vienas iš mūsų mokyklos ilgalaikės verslumo skatinimo politikos, nukreiptos į jau pažįstamų meistrų – tiek vietinių, tiek svečių – turimų gebėjimų ir patirties panaudojimą jaunimo mokymui ir išmokimo pritaikymui asmeniniuose ir valstybės gyvenimuose. Tad antrus metus, palaikomi Etninės kultūros globos tarybos prie Lietuvos Seimo, Lietuvos tautodailininkų sąjungos, Lietuvos etninės kultūros draugijos, ir, žinoma, materialiai skatinami Lietuvos Kultūros rėmimo fondo, susikviečiame kalvius iš Lietuvos ir svetur susitikti etninių Lietuvos žemių širdyje – Dieveniškėse, pabendrauti dalijantis pasiekimais, patirtimi, stebint vienas kito darbą, dirbant kartu, t. y. kuriant kolektyvinį kūrinį. Šiais metais, antraisiais tęstinio projekto metais, savo kūrybinį karštį sujungė kalviai iš trijų Lietuvos rajonų, po vieną iš Lenkijos ir Baltarusijos , o šalia – jauni ir brandaus amžiaus mokiniai, tad, viliamės, kad idėja kūnijasi…“

Plenero atidarymas vyko mokyklos valgykloje prie didelio stalo. Sveikinimo žodį tarė mokyklos direktorė I. Šedienė. Tylos minute pagerbėme praeitais metais čia, Dieveniškėse, mus palikusio Lietuvos kalvių kalvio Vytauto Kryževičiaus atminimą. Rašitas Sadrejevas, šalčininkietis, šiuo metu gyvenantis ir kuriantis Panevėžyje, pristatė vieną iš paskutiniųjų savo ir kolegos Zbignevo darbų. Linksma daina, šokiu plenero dalyvius ir susirinkusiuosius užvedė Vilniaus folkloro ansamblis „Laukis“.

Nuo senų laikų žmogus, pasitelkęs simbolius, stengėsi išreikšti savo mintis. Plenero dalyviams buvo skirta užduotis – iškalti profesijos simbolį, kuris bus tvirtinamas prie mokyklos vartų „Į gyvenimą“. Kalvis iš Šalčininkų krašto Miroslav Voisiat pasirinko vienos iš populiariausių profesijų Dieveniškių TVM – technikos priežiūros verslo darbuotojo simbolį – traktorių. Tuo tarpu kalviai iš Šakių rajono – Edvardas ir Valdas bei punskietis Valdis, kalė apdailininko-statybininko profesijos simbolį, dieveniškiečiai perteikė savo meilę kalvystės amatui, panevėžiečiai vaizdžiai apibūdino kirpėjo profesiją, nukalę sruogą kerpančias žirkles ir bešukuojančias šukas. Dalyviai iš Vidžių – Edvard ir Anton nukalė ir vartų viduryje įrėmino du gandrus, kurie simbolizuos kelią į laimingą, geresnį gyvenimą, į darną šeimoje, meilę ir pagarbą gimtinei.

„Labai džiaugiuosi, kad dalyvavau šiame plenere. Smagu buvo pamatyti, kaip tikri meistrai iš metalo daro stebuklus. Nesitikėjau, kad pavyks ir man. Rimtai susidomėjau šiuo amatu“, – sakė dalyvis Ježy Martynov.

Birželio 27-ąją organizavome smulkių kalvystės dirbinių mugę Šalčininkuose, prie kultūros centro. Valdis Petruškevičius, Edvardas Mačaitis, Valdas Paukštys ir Leonidas Tulko pristatė savo darbus, kurie susilaukė nemažai dėmesio.

„Iškaliau „nemirtingą rožę“. Ateity mėginsiu vystyti kalvystės amatą“, – kalbėjo dalyvis Gintautas Jonas Šedys.

Į plenero uždarymą plenero dalyvių pasveikinti atvyko garbūs svečiai: Lietuvos tautodailininkų sąjungos pirmininkas Jonas Rudzinskas, Etninės kultūros globos tarybos pirmininko pavaduotojas Vytautas Tumėnas, VšĮ „Versli Lietuva“ atstovė Šalčininkų rajone Jolanta Miloš, Dieveniškių istorinio regioninio parko direkcijos vyr. specialistė Irutė Eidukienė.

Direktorės I. Šedienės „Šviesos parko“ idėją palaikantys kalviai, mokyklai padovanojo po vieną pačių kaltą saulutę, kitus kalvystės dirbinius.

Ilona Šedienė: „Šviesos parko idėja daugialypė. Pats pradinis impulsas kilo per pernykštį plenerą susirinkusiems kalviams kaltine kolektyvine saulute – kryželiu įamžinus šviesios atminties trečiąjį Lietuvos Kalvių kalvį Vytautą Kryževičių, savo kūrybinę kelionę užbaigusį su amato draugais Dieveniškėse… Be to, „Ir šviesa, ir tiesa mus žingsnius telydi“ – būdami Lietuvos piliečiai ir lietuviai, esame užkoduoti šviesą kaip ir tiesą gerbti bei puoselėti, o būdami mokytojų bendruomene, neišvengiamai linkstame savo misiją vykdyti mokydami ir šviesdami. Pradedame nuo pagrindų – tai, kas tautai, jos valstybei arčiausia savasties – liaudies meno, kuriame šviesos simbolis saulutė yra kertinis. Rašitas Sadrejevas, šių metų plenero kūrybinės minties autorius, kaip vieną iš idėjos atsiradimo priežasčių įvardintų, jo akimis, esančia privalomą liaudies menininkų, tautodailininkų, meistrų amatininkų savo talento grąžą istorinei Lietuvos žemei, jos etniniam centrui, esančiam Dieveniškėse. Tad idėja sukurti mokyklos teritorijoje saulučių – šviesos – parką yra sinkretiška, „suneštinė“, vis dar gimime. Dėkojame Edvardui Mačaičiui ir Valdui Paukščiui iš Šakių rajono, Miroslavui Voisiat iš Šalčininkėlių, padovanojusiems savo kalvėse nukaldintas saulutes.“

Svarbiausius projekto uždavinius įgyvendinome! Pritraukėme dar daugiau kalvių bei besidominčių šiuo amatu, kūrybingų žmonių iš kaimyninių šalių, pristatėme vietos žmonėms ir plenero dalyviams kalvystės meistrų patirtį, kartu visiems dirbant nukaldinome profesijų simbolius ir papuošėme Dieveniškių technologijų ir verslo mokyklą, tuo pačiu ir Dieveniškių kraštą, pritraukėme bei uždegėme vietinę bendruomenę kūrybingumu ir noru atgaivinti vietos amatų ir verslų kultūrą.

Ir toliau stengsimės patrauklinti unikalų Pietryčių Lietuvos kampelį, atgręžti Lietuvos visuomenės dėmesį į čia slypinčius materialaus ir nematerialaus baltiško paveldo ženklus, perduodant kalvystės gebėjimus ir įgūdžius, supažindinant su kalvystės amatu kuo daugiau jaunų žmonių.

Rytų Lietuva , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra