„Bažnyčia turėtų artimiau bendradarbiauti su katalikiška žiniasklaida“

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Pirmadienį, 2010 m. spalio 4 d., Romoje prasidėjo Popiežiškosios socialinės komunikacijos tarybos surengtas Katalikų spaudos darbuotojų suvažiavimas, kuriame dalyvauja daugiau nei du šimtai žurnalistų ir Bažnyčios institucinės žiniasklaidos darbuotojų iš aštuoniasdešimties pasaulio šalių.
Lietuvai suvažiavime atstovauja mėnraščio „Artuma“ redaktorius Darius Chmieliauskas, kurį pasibaigus dviem pirmosioms kongreso dienoms, kalbino Vatikano radijo bendradarbiai:
Toks kongresas rengiamas jau penktą kartą. 2006 metais Madride įvairių šalių atstovai buvo susirinkę spręsti katalikiškų televizijų problemų ir iššūkių, 2007-aisiais Romoje susitiko akademinių institucijų, universitetų fakultetų, rengiančių žiniasklaidos darbuotojus, atstovai; kitais metais suvažiavo katalikiškų radijo stočių bendradarbiai, o dar po metų vyko pasaulinis kongresas, kuriame dalyvavo visų Vyskupų konferencijų atstovai, atsakingi už žiniasklaidos priemonių veiklą savo šalyse.
Šiais metais Popiežiškoji komunikacijų taryba sukvietė spaudos ir interneto žurnalistus aptarti iššūkius, su kuriais susiduria katalikiška spauda ir internetas.
Pirmąją dieną, susirinkus apie pustrečio šimto atstovų iš 85 šalių, Popiežiškosios komisijos pirmininkas vyskupas Claudio M. Celli pasveikino delegatus ir pradėjo diskusijas apie spaudos ateitį, iššūkius ir galimybes.
Įdomu tai, kad darbų pradžioje buvo pristatyti išsamūs žurnalistikos tyrimai. Su jais supažindino amerikietė Amy Mitchell, vadovaujanti visam nekatalikiškam spaudos ir žurnalistikos tyrimų centrui. Ji pateikė labai įdomių duomenų, pavyzdžiui, tai, kad nors žmonės labai daug informacijos randa internete, tačiau didžioji dalis žinių, kuriomis žmonės pasitiki, yra parengta tų žurnalistų, kurie dirba popierinėje spaudoje.
Didžiulio Austrijos dienraščio „Die Presse“ vadovas Michaelis Prulleris taip pat pabrėžė, kad popierinė spauda nerodo jokių išnykimo ženklų. Pasaulinės krizės metu stipriai kito reklamos pajamos, tačiau – ne skaitomumas.
Katalikiškos spaudos vietą ir svarbą šiandienės spaudos kontekste aptarė didžiųjų katalikiškų dienraščių vadovai, tokie kaip Marco Tarquinio, vadovaujantis italų dienraščiui „Avenire“, prancūzų dienraščio „La Croix“ vadovas Dominique Quinio, vokietis Michael Rutz, atstovaujantis „Rheinischer Merkus“ ir didžiausio amerikeičių savaitraščio „Our Sunday Visitor“ vadovas Greg Erlandson.
Jie visi pabrėžė, kad katalikiška spauda turi atlikti ypatingą uždavinį: greta to, kad turėtų pateikti kvalifikuotas ir patikimas žinias, ji yra ir vilites nešėja, tiltas tarp gerosios naujienos ir šiandienos pasaulio žmonių, perteikiantis Bažnyčios nuomonę, požiūrį.
Katalikiškų dienraščių redakcijos Vakaruose padeda sekuliariai žiniasklaidai suprasti, ką reiškia vienas ar kitas Bažnyčios arba, pavyzdžiui, popiežiaus pasisakymas. Šioje srityje matoma plačių bendradarbiavimo galimybių.
Antrąją kongreso dieną įvairių žemynų atstovai apžvelgė katalikiškos žiniasklaidos situaciją Europoje, Amerikoje, Afrikoje ir Azijoje. Žinoma, problemos yra skirtingos, nors nemaža ir bendrų. Vienas jų, tai jau minėtas pašaukimas būti vilties ženklu, balsu tų, kurie visuomenėje arba sekuliarioje žiniasklaidoje neturi balso. Įvairios nutylimos temos galėtų rasti savo vietą katalikų spaudoje.
Įdomus buvo prancūzų vyskupo Stanislas Lalanne, daug metų Prancūzijos vyskupų konferencijoje besirūpinusio spaudos reikalais, pranešimas. Jis pabrėžė, ko Bažnyčia tikisi iš katalikiškos spaudos. Sakyčiau, jis paminėjo kiek netikėtus aspektų.
 
Vienas iš jų – raginimas, kad katalikiškoji spauda būtų laisva. Joje dirbantys žmonės turėtų būti laisvi ir padėtų savo skaitytojams tokiems būti. Ko, deja, nėra sekuliarioje spaudoje, kuri dažnai linkusi manipuliuoti skaitytoju, užuot pateikusi visus argumentus, kurie galėtų padėti susidaryti aiškią savo nuomonę.
Kita vertus, jis pripažino, kad ir Bažnyčia privalėtų kreipti didesnį dėmesį į savo spaudą, žvelgti į ją su didele pagarba, ir teikti jai žinias kuo geriau, kuo atviriau ir kuo skaidriau. Turėtų kuo artimiau su ja bendradarbiauti. Taip pakiltų pasitikėjimas ne vien katalikiška žiniasklaida, bet ir pačia Bažnyčia. Pačius skaudžiausius klausimus turėtų aptarinėti ne tie, kurie tų problemų neišmano sekuliarioje spaudoje, bet jas pranešti ir aiškinti pirmiausia turėtų katalikiška spauda, kuri su meile ir pagarba gali teisingai ir garbingai tai atlikti.

Pagal Vatikano radiją

Gedimino Kajėno nuotr.
 
www.bernardinai.lt
 
Nuotraukoje: Mėnraščio „Artuma“ redaktorius D. Chmieliauskas

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra