„Baltijos skrydžio 2009“ dalyviai grįžo į Kauną

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Iš seniausio Lietuvos aerodromo skrydžiui aplink Baltijos jūrą liepos 6 dieną pakilusi penkių CT lėktuvų grupė sugrįžo į Kauną. Liepos 11 dienos pavakary penki lėktuvai ratais palietė geriausiai pažįstamo S. Dariaus ir S. Girėno vardo aerodromo taką.

Lietuviai nutiesė draugystės tiltą į kaimynines valstybes, pristatė Lietuvos tūkstantmečio jubiliejų, priminė lietuvių ANBO pilotų skrydį aplink Europą prieš 75 metus, kvietė aplankyti mūsų šalį, mezgė bendradarbiavimo saitus.

Suplanuotas maršrutas apskristas

Pasitikusių aviatorių būrys sveikino ekipažus, kurie aplankė, įskaitant Lietuvą, aštuonias Baltijos šalis – su nutūpimais Lenkijoje, Vokietijoje, Danijoje, Švedijoje, Suomijoje, praskrido virš Estijos ir Latvijos. Į Kauną užsuko ir prie grupės Vokietijoje prisijungęs Ziegmaras Sprengeris ir Bodo Scheleris. Per šešias dienas nuskrista apie 4000 km. Įgyta skrydžių patirtis yra vertingas lakūnų bagažas, kurio niekaip kitaip nesukaupsi, tik skrisdamas vis naujais maršrutais. Po incidento Švedijoje, vienam ekipažui nusileidus avariniu būdu, grupė, vengdama prognozuojamų lietingų orų, skrydį tęsė su tūpimu Suomijoje, tačiau virš Estijos ir Latvijos tik pamojavo sparnais. Nusileidus Kaune netrukus ėmė lyti…

Lakūnus išbandė gamtos kaprizai

Dar planuojant skrydžio maršrutą, labiausiai buvo baiminamasi blogų, permainingų orų virš Europos, kurie vis tik skrendančią grupę patykojo ir aptemdė skridimo džiaugsmą. Vieno ekipažo sprendimas Švedijoje leistis parašiuto pagalba, buvo ekstremalus išgyvenimas visiems, nes daugiau nei valandą nebuvo jokios žinios apie Bagdonavičių šeimą.
Žaibiškai informacija pasklido ir informacinėje erdvėje. Kol kas tiksli parašiuto panaudojimo priežastis nėra išaiškinta.

Nelengva skrydžio atkarpa

Skridimas grupėje turi įvairių privalumų. Pavyzdžiui, ryšį su skrydžių valdymo centrais veda vedantysis, skridimas įgauna kolektyvinį charakterį, skrydžio metu nuolat matai kitus lėktuvus. Nėra labai paprasta išlaikyti reikiamus tikslius atstumus, aukštį, visiems kartu tenka koreguoti skrydžio trajektorijas ir pan. Tam, kad skrydis vyktų sklandžiai, kiekvieną dieną vyksta lakūnų pasitarimai, dar vadinami brifingais, kur smulkiai viskas aptariama, net ir galimi ypatingi atvejai, pavyzdžiui, kada reikia pasinaudoti gelbėjimo sistema.
Nelengvą skrydžio atkarpą iš Barkarby aerodromo, pablogėjus vizualaus skrydžio sąlygoms, įskridus į debesuotą zoną, lakūnai įveikinėjo jau ne grupėje. Sutarė, jog kiekvienas ekipažas prisiima atsakomybę už save ir toliau skrido palaikydami ryšį tarpusavyje, o kiekvienas atskirai – su skrydžio valdymo centrais. Skrydžio aukštį visi rinkosi skirtingą, vieni skrido 700 m, kiti – 2,5 km aukštyje.

Pilotų sprendimas gerbtinas

Nemalonus buvo ryšio praradimas su kolegų – Rūtos ir Gedimino ekipažu ir toliau skrydis vyko nežinioje. Kas atsitiko? Nors buvo numatytas ir leidimasis į atsarginius aerodromus, penkiems lėktuvams to neprireikė, jie sėkmingai pasiekė žydresnio dangaus properšas ir tūpė į numatytą Švedijos aerodromą Pitea. Tačiau kolegų nesulaukė. Žinia, kad jie gyvi sveiki, kiek nuėmė įtampą, bet nuotaika dėl sulaužyto lėktuvo buvo ne kokia.
Pilotai, priėmę sprendimą leistis parašiutu, geriausiai žino, kodėl pasirinko tokį kelią. Mes gerbiame jų sprendimą, geriau tai padaryti su didesne atsarga, nei pavėluoti. Nors lietuviai gelbėjimo parašiutu pasinaudojo pirmą kartą, ne jie pirmi pasaulyje tai padarė, tai visiškai normalus dalykas. Tikrai nepasisekė tik pakliuvus į mišką, nes lygiame lauke galėjo ir lėktuvas likti apysveikis. Skeptikams sakau – parašiutininkų nevadiname krituoliais, kodėl turėtume taip vadinti su parašiutu nusileidusį lėktuvą? Beje, parašiutinės gelbėjimo sistemos Švedijoje ir Anglijoje pradėtos montuoti tik visai neseniai, patys stebimės, kodėl jie taip ilgai delsė. Tai didelis šansas išsigelbėti nuo galimų įvairių gamtos ar technikos kaprizų,“ – pasakojo po skrydžio jo organizatorius, pilotų klubo „Alfa“ direktorius Dalius Liekis. Į skrydį kartu leidosi ir jo sūnus aštuoniolikmetis Lukas, „Varpo“ gimnazijos mokinys, jau turintis piloto licenciją ir tęsiantis šeimos tradicijas, kurias pradėjo jo senelis – vienas garsiausių skraidyklių pradininkų Lietuvoje Alfonsas Liekis.

Skrydyje atlikta daug darbų

Skrydžio metu video operatorius Vytautas Selelionis filmavo, todėl ketinama sukurti filmą „Baltijos skrydis 2009“. Su specialiu prietaisu buvo atliekami oro taršos tyrimai skirtinguose aukščiuose ir įvairiose šalyse, rezultatai dar bus apibendrinti. Aparatu buvo fiksuojamos ore esančios kietosios kenkėjiškos daleles nuo 0,3 mikronų dydžio iki 5. ES valstybės stebi PM2,5 dalelių koncentraciją ore ir riboja jų lygį. Nuo 2015 m. metinis šių dalelių kiekis viename kubiniame oro metre negalės viršyti 25 mikrogramų – rekomenduojama šį tikslą pasiekti jau 2010-aisiais. Nuo 2020 m. pavojingų dulkių lygis turėtų mažėti iki 20 mikrogramų.
Prisiminkime dar kartą Baltijos skrydžio lakūnų vardus – Dalius ir Lukas Liekiai, Gediminas ir Rūta Bagdonavičiai, Robertas ir Paulius Pakrosniai, Povilas Liberis, Laimis Akramas, Tadas Blaževičius, video operatorius Vytautas Selelionis, vokietis Ziegmaras Sprengeris ir Bodo Scheller.

Skrydžio lėktuvai – modernieji CT
Lėktuvai CT skrenda vidutiniu 220 km per valandą greičiu. Sparnuose įtaisyti du po 65 l talpos degalų bakai leidžia moderniesiems CT lėktuvams planuoti tolimus skridimus, šimtui kilometrų naudojant tik 14-16 litrų. Tai vienas populiariausių pasaulyje šiuo metu ultralengvųjų lėktuvų, kuriuos gamina Vokietijos kompanija „Flight Design“.

Sužinokite dar daugiau

Norinčius išgirsti viską savo ausimis ir pamatyti būsimo filmo apie Baltijos skrydį fragmentus, kolegas žurnalistus skrydžio dalyviai kviečia į susitikimą liepos 17 dieną 18 val. S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome klubo „Alfa“ angare.

Nuotraukose:

1. Po skrydžio Kaune
2. CT lėktuvas skrydyje
3. Lakūnai grįžo į Kauną

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra