„AgroBalt 2012“ politinis forumas: smulkaus ūkininkavimo perspektyvos ir globalizacijos iššūkiai

Autorius: Data: 2012-05-15, 10:10 Spausdinti

Tradiciškai tarptautinės žemės ūkio ir maisto pramonės parodos „AgroBalt“ metu vyksta politinis forumas, kur užsienio šalių žemės ūkio ministrai, Europos Komisijos pareigūnai, ambasadoriai, užsienio delegacijų svečiai, šalies žemės ūkį bei maisto pramonę atstovaujančių įmonių bei organizacijų vadovai gvildena opiausius šiandienos sektoriaus klausimus.

Šiemet forumo metu vyko aktuali ir savalaikė apskritojo stalo diskusija „Smulkaus ūkininkavimo perspektyvos ir globalizacijos iššūkiai“, ypatingai daug sąsajų turinti su Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programoje (KPP) numatytomis priemonėmis smulkiam ūkininkavimui paremti ir su nauja Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reforma.

„Sparčiai augant gyventojų skaičiui, pasaulis susirūpinęs, kaip išmaitinti žmoniją. Dėl klimato pokyčių ištekliai tampa riboti ten, kur jų labiausiai reikia. Maži ūkiai išmaitina daugiau gyventojų nei dideli, bet jiems sunkiau konkuruoti. Apie tai šiandien ir pakalbėsime“, – tardamas sveikinimo žodį sakė forumo moderatorius A. Stulginskio universiteto rektorius Antanas Maziliauskas.

Žemės ūkio ministerija skiria didelį dėmesį mažiems ūkiams – siekdama sudaryti palankesnes sąlygas smulkiems ir šeimos ūkiams gyvuoti ir plėstis, per pastaruosius metus ministerija įgyvendino keletą sėkmingų iniciatyvų: supaprastino paramos pagal KPP priemones teikimo ūkininkams, kaimo įmonėms ir gyventojams sąlygas, sudarė galimybes ūkininkams ir kaimo įmonėms kreiptis paramos savo užaugintos ir pagamintos produkcijos mažmeninei prekybai skatinti, teikė paramą ūkininkams ir žemės ūkio veikla užsiimančioms įmonėms, siekiančioms įvairinti pajamų šaltinius ir šalia žemės ūkio veiklos užsiimti ne žemės ūkio verslais kaime. Visos šios KPP priemonės prisidėjo prie ūkių (ypač smulkiųjų ir šeimos) stiprinimo, gyvenimo kokybės Lietuvos kaime gerinimo, kaimo ekonomikos skatinimo.

Pastaraisiais metais Lietuvoje sukurta tautinio paveldo sertifikavimo sistema, sertifikuotiems tradiciniams amatininkams teikiama valstybės pagalba dalyvauti įvairiuose renginiuose bei mugėse, sertifikuotiems tradicinius amatus puoselėjantiems pareiškėjams pagal KPP verslo skatinimo priemones taikomas didesnis paramos intensyvumas, taip pat teikiama parama ir tradicinių amatų centrams kurti ir plėsti.

Žemės ūkio ministerijos atlikti veiksmai, paramos pagal KPP priemones įsisavinimo supaprastinimas, nukreipti į palankių ūkininkauti sąlygų, ypač mažiesiems ir šeimos ūkiams, gerinimą, verslo įvairovės kaime kūrimą ir tautinio paveldo Lietuvos kaime išsaugojimą,  pasiteisino. Tai patvirtina tiek KPP paramos siekiančiųjų skaičius, tiek išmokėta paramos suma. Tačiau tai dar ne pabaiga, nes globalizacijos procesai vis labiau įtakoja pasaulio ekonomikos tendencijas.

„Esame naujos BŽŪP reformos išvakarėse, kuri reikalauja vis didesnės atsakomybės. Turime įvertinti, kad dabartinė situacija rinkoje yra kiek kitokia, nei prieš keliasdešimt metų, vis labiau jaučiame rinkos svyravimus, vis dar esame ekonominės krizės įtakoje, – teigė Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pirmininkas Paolo De Castro. –  Aplinkosauginės, ekonominės, socialinės vertybės yra itin glaudžiai susijusios su žemės ūkiu bei miškininkyste. Tad ypatingai svarbu užtikrinti sektoriaus ekonominį gyvybingumą. Europos Parlamentas mato labai aiškią viziją – konkurencingumo bei stabilumo derinį.“

Kaip teigė pranešėjas, nauja BŽŪP reforma turi būti pakankamai lanksti. „Būtina įvertinti faktą, kad prie ES prisijungė naujos šalys su diversifikuota žemės ūkio sistema, skirtingais poreikiais. Juos visus apjungia Bendroji žemės ūkio politika“, – teigė svečias.

Pasak komiteto pirmininko, Baltijos šalių siekiai turi atsispindėti reformuojamoje BŽŪP. „Europos Parlamento ir Baltijos šalių ministrų pozicijos sutampa. Europos Parlamentas ketina šią poziciją pateikti Europos Tarybai, kad Baltijos šalių siekiai atsispindėtų naujoje BŽŪP. Daugiau aiškumo bus birželio 18-19 d., kai vyks pirmasis biudžeto svarstymas ir Parlamentui bus pateikti pasiūlymai, kaip perskirstyti lėšas. Siūlysime peržiūrėti iš naujo nustatytus biudžeto paskirstymo kriterijus. Tikimės, kad visi reikalai pakryps Baltijos šalims naudinga linkme“, – tikino P. De Castro. Tačiau dar reikės kalbėti su Tarybos atstovais. P. De Castro tiki, kad jų pateiktos išvados padės įtikinti ES nares senbuves dėl tiesioginių išmokų didinimo Baltijos valstybėms. Jis pažymėjo, kad Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas siūlys Baltijos šalims numatyti kitokią nei siūlo Europos Komisija, mokėjimo tvarką, dėl kurios būtų labiau subalansuotas ženklus skirtumas tarp dabartinio Baltijos šalių tiesioginių išmokų lygio ir ES vidurkio.

Derybos  dėl BŽŪP biudžeto perskirstymo turėtų tęstis ES pirmininkaujant Airijai. „Jeigu ir tuomet nepavyktų visko išspręsti, viskas spręsis kai pirmininkavimą perims Lietuva, 2013 m. antrąjį pusmetį“, – teigė EP Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pirmininkas.

Savo kalboje P. De Castro didelį dėmesį skyrė biurokratijos mažinimui ir paramos skyrimo supaprastinimui. „ES 14 mln. ūkininkų dirba 45 proc. žemės plotų, sukuria darbo vietas apie 30 mln. žmonių. Turime pagalvoti, kaip išlaikyti šių paslaugų tęstinumą, įvertinant maisto saugos aspektus. Turime būti tikri, kad jei krizė pasikartos ateityje, ji neįtakos taip stipriai mūsų ūkininkų. Būtina peržiūrėti 2-ąjį ramstį ir iš naujo įvertinti rizikos valdymo priemones“, – dar vieną opią problemą išskyrė pranešėjas.

Europos Komisijos atstovas DG AGRI generalinio direktoriaus pavaduotojas Jerzy Bogdan Plewa dalijosi mintimis apie BŽŪP atsaką į globalizacijos iššūkius. „Mes visi žinome, kad globalizacija sukelia be galo daug iššūkių ne tik ūkininkams, visam žemės ūkio ir maisto pramonės sektoriui, bet ir bendram ES augimui bei tausojančiam vystymuisi. Pasaulio gyventojų skaičius 2050 metais, tikėtina, pasieks 9 bilijonus. Jeigu vartojimo tendencijos nesikeis, tikėtina, kad maisto poreikis iki 2050 metų padidės 70 proc. Akivaizdu, kad pašarų, pluošto, biomasės ir žaliavų poreikis stipriai išaugs. Kaip mes galime reaguoti į iššūkius ir kaip BŽŪP gali būti svaria sektorių įtakojančia jėga?, – klausė pranešėjas.

Pasak jo, EK pasiūlymai dėl BŽŪP ateities turi šešis pagrindinius prioritetus, kurie betarpiškai susiję su subalansuota ekonomine plėtra, aplinkosaugos bei socialiniais iššūkiais. „Trys iš šių prioritetų ypač susiję su šios dienos diskusija: žinių ir inovacijų sklaida, žemės ūkio konkurencingumo didinimas, geresnis ūkininkų integravimas į maisto grandinę bei rizikos valdymas. „Norėdami išlikti konkurencingi, turime daugiau investuoti į žinių valdymą ir inovacijas“, – teigė svečias, plačiau pristatydamas Europos Inovacijos Partnerystės (European Innovation Partnership – EIP) programą, kuri skirta žinių sklaidai, glaudžiam ūkininkų ir mokslininkų bendradarbiavimui, keitimuisi patirtimi, informacija. „Ne mažiau svarbi yra ir kooperacijos idėja, kurios dėka, apjungus bendras jėgas, galima išplėtoti naujas inovacines praktikas, pristatyti šiuolaikiškus  produktus“, – teigė EK atstovas.

„BŽŪP ketina skirti didelį dėmesį mažų ūkių plėtrai. Tačiau iškart noriu atkreipti dėmesį, kad mes nepriešpastatome mažų ūkių prieš stambius. Norėdami išlikti konkurencingi, privalome turėti visus ūkių modelius, – atkreipė dėmesį pranešėjas. – Tačiau žinokime, kad mažas ūkis fizine prasme ne visada reiškia mažą ūkį ekonomine verte. Tam tikrais atvejais mažas ūkis turi ypač didelę tiek socialinę, tiek aplinkosauginę vertę. Maži ūkiai ypač vertingi vietinės bendruomenės prasme. Jie užima didelę dalį vietinės produkcijos – tą puikiai matome ir „AgroBalt 2012“ metu.“

Pasak jo, BŽŪP ateityje išliks fundamentaliuoju instrumentu, kuris padės ūkininkams atlaikyti globalizacijos iššūkius. „Tačiau dar kartą pabrėžiu – norėdami, kad BŽŪP būtų efektyvi, turime dirbti kartu visuose lygmenyse. Turi būti glaudus bendradarbiavimas tarp ūkininkų, ES institucijų, valstybių narių, regionų, vietinių bendruomenių, socialinių partnerių visame pasaulyje“, – sakė EK atstovas.

Europos žemės savininkų organizacijos generalinis sekretorius Thierry de l’Escaille, dalindamasis mintimis apie vietinį žemės ūkį globalizuotame pasaulyje, atkreipė dėmesį į aktualiausias globalizacijos problemas: vis mažėjančius gėlo vandens išteklius (tikėtina, kad apie 47 proc. žmonių jaus vandens stygių 2050 m.), vandens kokybę bei kainos augimą, didėjantį gyventojų skaičių, besikeičiančius mitybos įpročius, ryškėjantį socialinį skirtumą tarp pasiturinčiųjų ir vargstančiųjų. „Atsižvelgiant į šiuos faktorius neišvengiamai didės konkurencija dėl žemės. Tad privalome didinti produktyvumą – gaminti daugiau, vartoti mažiau“, – teigė pranešėjas.

„Gruzija turtinga įvairiomis augalų ir vaisių veislėmis. Ypatingai garsėjame savo vynuogynais ir arbatžolių plantacijomis. Vien tik kalnuotuose regionuose dera 8 gruziniškų vynuogių rūšys, pasižyminčios išskirtiniu skoniu ir kokybe. Plėtojamas ir riešutų auginimas – kasmet jų eksportuojame apie 40 mln. dolerių, tikimės, kad ateityje eksportas išaugs iki 200 mln. dolerių kasmet“, – trumpai savo šalies žemės ūkio produkcijos išskirtinumą pristatė Gruzijos žemės ūkio ministras Zaza Goroza.

„Mūsų pastarųjų metų prioritetas – ūkių iki 150 tūkst. ha plėtojimas. Parodos yra ta platforma, kur vartotojui galime parodyti, kad produkcija yra saugi, patikima ir populiari. Lietuvos pavyzdys rodo, kad dėmesys smulkiam ūkininkavimui pasitvirtino. Ir toliau žadame eiti tuo pačiu keliu“, – sakė ministras Kazys Starkevičius. Kaip teigė ministras, šiandien vartotojas jau yra išugdytas, jis palankiai vertina galimybę įsigyti maisto produktų iš pirmų rankų, tiesiai iš gamintojų, tad didžiausią dėmesį reikia sutelkti į tiesioginę gamintojo – vartotojo grandinę, bei sąlygų prekybai gerinimą.

Forume pasisakęs Moldovos žemės ūkio ir maisto pramonės ministras Vasile Bumacov pabrėžė, kad maži ūkiai Moldovai yra labai svarbūs, nes juose pagaminama pusė visos žemės ūkio produkcijos. Ministro įsitikinimu, maži ūkiai yra daug konkurencingesni už stambius ūkius, kurie šioje šalyje daugiausiai augina grūdines kultūras. Jo nuomone, smulkūs Moldovos ūkininkai, ypač vyno gamintojai, galėtų sėkmingai konkuruoti kokybės srityje. Šalyje galėtų būti labiau kreipiamas dėmesys moksliniams tyrimams – naujos technologijos yra labai svarbu, todėl būtina, kad mokslas priartėtų prie žemės ūkio. V. Bumacov neslėpė, kad moldavams dar tikrai labai daug ko trūksta: infrastruktūros, šaldytuvų, pakavimo įrangos. Šios šalies ūkininkai pavydi lietuviams, kurie gauna nemažai įvairių subsidijų. Ministras neslėpė, kad ūkininkams tikrai reikalinga pagalba, nes prarasta daug laiko, netinkamai dirbama žemė, jau atsiranda ir vietinės produkcijos trūkumas. „Pasaulyje auga vartojimas, stiprėja vidurinioji klasė, didėja mėsos, pieno produktų paklausa. Mūsų tikslas – paskatinti ūkininkus jiems pasakant, kad žemės ūkis turi puikią ateitį“, – teigė ministras.

Viduržemio jūros regiono ūkininkavimo specifiką forume atskleidė Makedonijos žemės ūkio, miškų ir vandentvarkos ministras Ljupco Dimovski. Šalyje, sėkmingai eksportuojančioje tabaką, vyną, vaisus, daržoves, veršieną, dominuoja mišrūs, vidutiniškai 1,6 ha dydžio ūkiai. Kadangi ūkininkai neturi reikalingų pajėgumų, jų darbas neefektyvus, o pajamos mažos. Tokia situacija lemia žemės ūkio sektoriaus silpnumą ir riboja kaimo plėtrą. „Tačiau jau kelerius metus pas mus vykdoma aktyvi vyriausybės politika ir lanksti mokesčių sistema suteikė impulsą žemės ūkio sektoriui. Parama skiriama ūkininkų kooperacijai, vyksta žemės konsolidacija, statomi logistikos centrai, didelis dėmesys rodomas rinkodarai. Pastebime, kad žemės ūkis pasidarė patrauklesnė veikla“, – sakė ministras, pabrėždamas, kad Makedonija pasisako už laisvą rinką, nors ir su nerimu laukia to momento, kai įsijungs į ES šalių gretas. „Mažos šalys gali labai daug pasiekti. Kaip ir sporte, žemės ūkyje reikia daug ryžto. Svarbiausia – didinti mažų ūkių konkurencingumą“, – neprarado optimizmo mažos, bet narsios tautos atstovas.

Daugiau kaip pusė Vengrijos žemių yra tinkamos žemdirbystei, čia puikiai auga vaisiai ir daržovės, javai ir vynuogės, o šios šalies smulkūs ūkiai turi gilias tradicijas. Vengrijos kaimo plėtros ministro Sandor Fazekas nuomone, maži ūkiai yra geras atsakas į globalizacijos iššūkius. Pasak jo, maži ūkiai gali veikti kaip smagratis – jie gali suteikti ekonomikai varomąją jėgą tuo metu, kai kiti ūkiai nedaro pažangos. Vengrijoje atlikti tyrimai parodė, kad maži ūkiai suteikia keturis kartus daugiau naujų darbo vietų negu stambūs. Ministras pastebėjo ir tai, kaip skirtingai mažuose ir stambiuose ūkiuose suvaldoma krizė – mažieji, įdiegę tiesioginius pardavimus, laikosi geriau. Šiuo metu Vengrijoje vis daugiau apleistų žemės ūkio valdų grįžta į gamybą, o tai labai svarbu siekiant patenkinti poreikį maistui. Po 2009 m. krizės pelningumas žemės ūkyje vėl pradėjo augti, o mažų ūkių pajamos padvigubėjo. „Neabejojame, kad pasirinkome teisingą kelią remti individualias šeimas, smulkius ūkius, nes jie garantuoja darnų ūkininkavimą, kaimo išlikimą. Vengrija ir toliau tęs šias savo tradicijas, taip užtikrindama vartotojams saugų maistą ir kokybę“, – situaciją Vengrijoje pakomentavo S. Fazekas.

Pačioje Vokietijos širdyje esančios Saksonijos–Anhalto žemės, turinčios ypatingai gerus santykius su Lietuva, žemės ūkio ir vartotojų apsaugos ministras Herrmann Onko atkreipė dėmesį į tai, kad Vokietijoje yra labai skirtinga žemės ūkio struktūra. Pasak jo, būtų neteisinga priešpastatyti didelius ir mažus ūkius, nes verslo sėkmė nepriklauso nuo dydžio. Vykstant globalizacijai, dabar daug svarbesnis klausimas yra gamtos apsauga, kuriai skiriamas nepakankamas dėmesys. Šiais laikais vis aktualesniais klausimais tampa ir mobili darbo jėga, ir atviros rinkos. „Reikalingi ūkiai, kurie dalyvautų ir didesnėje, ir vietinėje rinkoje. Mums reikėtų galvoti apie dydžių įvairovę, darančią Europą labai patrauklia“, – savo nuomonę išsakė svečias iš Vokietijos.

Forume dalyvavusi Latvijos žemės ūkio ministrė Laimdota Straujuma padėkojo už puikiai suorganizuotą susitikimą, džiaugdamasi suteikta galimybe išgirsti Europos Sąjungos politikus, kalbančius apie mažus ūkius. Pasak ministrės, globalizacija sukuria konkurenciją ir kainų nestabilumą, o tai daro neigiamą poveikį mažoms įmonėms, sunkiai pakeliančioms didelę konkurenciją. Viena iš globalizacijos pasekmių – laisvas darbo jėgos judėjimas į labiau išsivysčiusius regionus – padidina kitų regionų atsilikimą, todėl labai svarbu didinti tolygią regionų plėtrą, siūlyti paskatas tų regionų verslui. „Mažiems ūkiams reikia teikti specialią paramą, padėti prisitaikyti prie pokyčių ir didinti konkurencingumą“, – neabejojo ministrė. Latvijoje maži ūkiai sudaro beveik 95 proc. visų ūkių. Kaip rodo tyrimai, investicijos į mažus ūkius yra efektyvesnės negu į stambius, todėl ateinančiame finansiniame laikotarpyje, sprendžiant ES lėšų skirstymo klausimą, esminė jų dalis bus skirta smulkiems ūkiams. „Mes remsime mažų ūkių plėtrą, skirdami didelį dėmesį bendradarbiavimui bei gamintojų grupių kūrimuisi, alternatyviai žemės ūkio veiklai, švietimui ir konsultacinei paramai“, – padėtį charakterizavo ministrė L. Straujuma.

Apie Azerbaidžaną nemažai žinoma kaip apie naftos pramonės valstybę, tačiau šioje šalyje plėtojamas ir žemės ūkis. Pasak Azerbaidžano žemės ūkio ministro pavaduotojo Bachram Aliev, žemės ūkis globalioje rinkoje patiria vis didesnį spaudimą, todėl mažiems ūkiams reikalingas ypatingas dėmesys. Kadangi maži ūkiai yra nepalankiose sąlygose, jiems reikia užtikrinti tiesioginį įėjimą į rinką ir suteikti investicijas, kad galėtų įsigyti naujausias technologijas ir gamybos priemones. Azerbaidžane ūkiai turi vidutiniškai nuo 2 iki 3 ha žemės, ūkininkų darbas – neefektyvus, tačiau šioje šalyje ūkiai yra aktyviai remiami: įstatymai skatina ūkių kooperaciją, žemės konsolidaciją, rinkodarą. Azerbaidžane net sukurtas specialus Agrobankas, kurio tikslas – remti agrarinę šalies žemės ūkio politiką. Šis bankas kiekvienam žemės hektarui skiria po 50 USA dolerių, o derliui nuimti – 100 USA dolerių pasėlių hektarui. Valstybė padengia ir 40 proc. produkcijos realizavimo kaštų. Tokio finansavimo dėka Azerbaidžanui pavyko išvengti globalinės ekonomikos krizės ir išlaikyti stabilų žemės ūkio augimą. Šioje šalyje nuo 2005 iki 2010 metų žemės ūkio produkcijos apimtys padidėjo dvigubai. „Maži ūkiai mums labai svarbūs, nes jie yra žemės ūkio ekonomikos lokomotyvas“, – sakė viceministras, taip pat pabrėždamas, kad Azerbaidžanas turi ne tik žemės ūkio rėmimo, bet ir maisto saugos, skurdo mažinimo, regionų ir kitų programų.

Visi forume pasisakę pranešėjai pabrėžė, kad globalizacija – neišvengiamas procesas ir jis plėtojasi vis sparčiau, tačiau tai nereiškia didžiulių kaimo gyventojų gyvenimo ir ūkininkavimo pokyčių, nes kiekviena šalis turi savitą ūkininkavimo specifiką, savas gilias tradicijas, gaminamos produkcijos įvairovę. Svarbiausia tai, kad žmonės grįžta prie šeimos vertybių. Šį aspektą savo baigiamojoje kalboje ypač pabrėžė Lietuvos žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius, nuolat atkreipdamas dėmesį į tai, kad smulkaus ūkio ašis – šeima, aplink kurią sukasi visas gyvenimas. Ministras pasidžiaugė, kad pagal rūpinimąsi smulkiaisiais ūkiais Lietuva yra pralenkusi daugumą Europos Sąjungos šalių, todėl forume buvo minima kaip pavyzdys.

Lietuvos patirtis rodo, kad smulkūs ir šeimos ūkiai, nepaisant globalizacijos iššūkių turi išlikti ir vykdyti prekybą žemės ūkio ir maisto produktais tiesiogiai iš gamybos vietos ar smulkiose prekyvietėse. Tokiu būdu vartotojui suteikiama daugiau galimybių rinktis, didinamas pasitikėjimas tarp gamintojo ir vartotojo. Vartotojas laimi, gaudamas šviežią produktą, o ūkininkas – papildomas pajamas. Pasak ministro, „vietos po saule“ visiems užteks ir visi esame reikalingi.

Ministras pabrėžė, kad sukanka jau dvidešimt metų, kai Lietuvoje atsirado laisvi ūkininkai, tad pagaliau turi ateiti laikas patikėti kooperacijos nauda. Jai skiriamas didelis dėmesys ir KPP – daugelyje priemonių kooperatyvams numatyti prioritetai.

Ginant smulkiųjų žemdirbių interesus, dabar ypač svarbus yra tiesioginių išmokų klausimas. „Lietuva daug kartų kėlė klausimą dėl sąžiningo ir teisingo tiesioginių išmokų paskirstymo tarp valstybių narių, todėl visiškai pritariame gerbiamam Europos Parlamento žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pirmininkui p. Paolo De Castro, kad tiesioginė parama turi būti paskirstyta tolygiau. Pagal siūlomą tiesioginių išmokų modelį Baltijos šalys atsidurtų tarp mažiausias tiesiogines išmokas gaunančių šalių, todėl šiuo klausimu Europos Parlamento supratimas ir palaikymas mums tikrai yra labai svarbus“, – sakė ministras K. Starkevičius.

Apibendrindamas ministras K. Starkevičius dar kartą padėkojo forumo atstovams už išsamius pranešimus, pasidalijimą idėjomis ir nuomonėmis diskusijose, pasidžiaugęs, kad daugeliu aspektų nuomonės ir požiūris į smulkių ūkių svarbą žemės ūkio sektoriui sutampa – nuo mažų ūkių gyvybingumo priklauso ne tik žemės ūkio produkcijos gausa, bet ir paties kaimo gyvenimo gerovė.

Žemės ūkio ministerijos informacija

Žemės ūkis , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra