„99 Baltijos istorijos“ – Baltijos žmogaus išpažintis

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

2010 m. sausio 15-tąją, Klaipėdos dieną, I. Simonaitytės bibliotekoje pristatyta tikro Baltijos regiono fanato, klaipėdiečio ir tiesiog Leonido Donskio knyga „99 Baltijos istorijos“. „Tiesiog“, nes klaipėdietiškos tapatybės formatas nereikalauja vardinti titulų.
 
„Jeigu knygą apie Baltijos regioną rašytų kitatautis, akivaizdu, kad jis rašytų kitaip. Mano atveju nuo pirmo sakinio aišku, kad knygą parašė lietuvis ir klaipėdietis“, – sako knygos autorius L. Donskis, „99 Baltijos istorijose“ leidęs pasivaikščioti savo atminties trajektorijomis.
 
Bičiulystės istorija
 
Knygos gimimo pasakojimą L. Donskis pradeda nuo pirmojo susitikimo, pažinties su neeiline leidykla – „Drukos“ komanda, kurie, pasak autoriaus, leidžia ne knygas, o poligrafijos kūrinius.
 
„Man net į galvą nešovė, kad aš galiu gauti kvietimą įsiterpti į šią galeriją autorių ir pačių knygų“, – sakė L. Donskis.
 
Po dvejonių ir svarstymų, kaip tik tuo metu, kai autoriaus gyvenime galėjo įvykti posūkis į politiką, kuris ir įvyko, L. Donskis vis dėlto ryžosi rašyti 99-ių istorijų knygą.
 
„Aš supratau, kad nesu joks metraštininkas, nei baltasis, nei juodasis , ir tai nėra Klaipėdos istorija. Aš žinojau apie puikią V. Vareikio knygą, istoriko knygą. Vadinasi, nebuvo jokios prasmės rašyti istorinių etiudų, priešingai – kuo ta knyga subjektyvesnė, kuo ji atviresnė, tuo didesnę teisę egzistuoti ji turi. Aš tą supratau iš karto. Ir kadangi esu teksto žmogus ir interpretatorius, šita knyga turėjo būti susitikimas su tuo, ką aš išgyvenau pats, ką savo oda patyriau“, – pasakojo L. Donskis.
 
„99 Baltijos istorijos“ – savotiškai užmaskuota L. Donskio autobiografija. Juk kiekvienas mūsų, pasak filosofo, esame suformuoti žmonių ir įvykių, esame visuma tam tikrų išgyvenimų.
 
„Ateina laikas, kai tu pamėgini fiksuoti, kokie yra esminiai įvykiai ir žmonės, sukūrę tave tokį, koks tu esi šiandien. Ši knyga yra mano bičiulystės istorija. Ko gero išdrįsčiau pasakyti, kad aprašiau visus, ką asmeniškai pažįstu, pažinojau arba prie ko teko prisiliesti“, – tikino autorius.
 
Trofėjai dėkoja medžiotojui
 
Knygos pristatymo vakare buvo galima išvysti ne vieną „99 Baltijos istorijų“ herojų, kurių, kaip ir daugumos klaipėdiečių, pristatinėti nereikia – kaip ir unikaliu performansu vakarą tiesiogine prasme uždegusio uostamiesčio aktoriaus ir režisieriaus Beno Šarkos.
 
Į knygos puslapius nepatekęs, tačiau nuo mokyklos laikų autorių pažįstantis žurnalistas, „Klaipėdos“ dienraščio vyr. redaktorius Valdemaras Puodžiūnas Leonidą apibūdino kaip universalią asmenybę, su kuriuo galima kalbėti bet kada ir bet kur, ir apie ką tik nori.
 
„Kartais tai baugina, bet tai yra įdomu. Šios knygos žanrą turbūt taip pat būtų labai sunku nustatyti. Visi tekstai byloja apie autoriaus meilę mūsų miestui, mūsų kultūrai ir Vakarų kultūrai. Tiesa, juose jis išsiduoda apie savo didžią meilę muzikai ir kino menui. Apie tai, mano galva, patys šilčiausi tekstai“, – sakė V. Puodžiūnas.
 
Kalbant ar rašant apie Klaipėdą, pasak, V. Puodžiūno, galima drąsiai teikti, jog joks kitas Lietuvos miestas neturi tokios unikalios istorijos ir vakarietiškos traukos. Tai miestas, apie kurį diskutuojant kontekstas išsiplečia taip plačiai, kad bet kokia kita Lietuvos vietovė galėtų tik pavydėti. Būtent tai ir sugulė L. Donskio knygon.
 
Renesansiniu menininku naujojoje knygoje krikštijamas poetas, eseistas, dramaturgas, prozininkas, dainų autorius ir atlikėjas Gintaras Grajauskas, juokavo, jog knygos formatas gal ir ne visai klaipėdietiškas – klaipėdietiška knyga turėtų būti siaura ir ilga.
 
„Visų pirma smagu, kad šioje knygoje matau Klaipėdą civilizuotame vakarietiškame, galbūt net Šiaurės šalių kontekste. Pervertus ją susidaro vaizdas, jog mes tame kontekste visą laiką buvom, ir jei buvom iš jo išplėšti prievarta, tai tik laikinai. Visas mūsų, ypač klaipėdiečių, mentalitetas yra šiaurietiškas, jis tikrai vakarietiškas, ir mes galime tuo didžiuotis“, – kalbėjo G. Grajauskas.
 
„Iš tikrųjų mes su Gintaru Grajausku ir Benu Šarka esame vieni iš nedaugelio gyvų pajūrio gyventojų, kurie turėjome laimės būti aprašyti šitoje knygoje. Aš iš karto dėkoju Leonidui už tuos gražius žodžius. Manau, kad apie mane niekas geriau nėra parašęs ir turbūt jau nebeparašys. Tam tikra prasme – trofėjai kalba apie medžiotoją, – sakė poetas, eseistas, dramaturgas, vertėjas Rolandas Rastauskas.
 
R. Rastausko žodžiais, pastaruoju metu mes skaitome aštrią diskusiją apie tai, ką reiškia būti klaipėdiečiu, ką reiškia būti pajūrio gyventoju, ką šita vieta reiškia mums. Šie klausimai nėra gero gyvenimo ženklas. Poeto manymu, kai žinai, kad viskas gerai, tapatybės problema neiškyla. Ji iškyla tam tikros sankryžos, tam tikro apsisprendimo situacijoje, ir nieko nuostabaus – juk XXI amžius. Ir būtent ši knyga, pasak R. Rastausko, mus instaliuoja, verčia pajudėti Šiaurės kryptimi.
 
„O tai reiškia anuliuoti rytų-vakarų pakankamai nusibodusią ašį, kuri mažai ką bereiškia, – sakė R. Rastauskas. – Man ši knyga yra įdomi, kaip krypties signalas. Ar mes ten nueisim, sunku pasakyti, bet kad apie tai yra „99 Baltijos istorijos“ ir verčia susimatyti, neabejotinai.“
 
Apie džentelmeniškai aptiktą teritoriją
 
L. Donskis prisipažįsta, jog ėmęsis „99 Baltijos istorijų“, jis ne tik pirmą kartą prakalbo taip atvirai, bet ir tapo bendraautoriumi. Fotomenininką Gytį Skudžinską, leidyklos „Druka“ veidą ir sielą, kurio nuotraukos įsikūrė knygos puslapiuose, filosofas vadina tokiu pat knygos autoriumi, kaip ir jis pats – akivaizdu, vaizdas neiliustruoja to, kas rašoma.
 
„Man tai buvo labai didelis iššūkis – pačia geriausia šio žodžio prasme. Esu sužavėtas šiuo darbu. Ir jei pirma mintis buvo, ar aš nenusivilsiu pamatęs rezultatą, tai paskui ėmiau galvoti, ar manim nenusivils“, – atviravo L. Donskis.
 
„99 Baltijos istorijos“, L. Donskio žodžiais, itin dialogiškai sukurtas darbas:
 
„Tai dialogiškas santykis, kada mes gražiai, džentelmeniškai aptinkam teritoriją, kurioje apsilankysim karts nuo karto skaitymu, įspūdžiu, mintim, ir paliksim karts nuo karto vienas kitam po žinutę, intelektualinę ar estetinę. Ir ta terpė yra sukurta, – tikino L. Donskis. – Ši knyga sulaužė daugelį mano stereotipų. Aš supratau , kad camera obscura darytos nuotraukos gali būti ne tik gražios, jos gali visiškai netikėtai priversti dar kartą mąstyti, ką aš parašiau.“
 
Anot R. Rastausko, G. Skudžinsko nuotraukos parodo erdvę visai kitaip, nei garsiųjų Klaipėdos fotografų nuotraukose. Tai objektyvios akies erdvė, kurios nėra jokiose kitose fotografijoje ir ji pati savaime yra visai kitokia.
 
Prie leidinio sėkmės neabejotinai prisideda ir įstabus angliškas teksto variantas, kuriuo knygą apdovanojo vertėjas Mykolas Drunga, L. Donskio pristatomas kultūros grandu.
 
Seni ir nauji supratimai
 
Naujosios savo knygos pavadinimo kodą autorius šifruoja gana paprastai: „99“, nes Lietuva turi 99 kilometrus pajūrio, „Baltijos istorijos“, nes mes esame dalis to viso audinio.
 
„Be abejo aš labai myliu savo gimtą miestą Klaipėdą. Čia jokio melo nėra, man apie tai lengva rašyti, nereikia griebtis jokių skambių deklaracijų, pakanka imtis tam tikrų temų ir jos pačios išduos. Dėl regiono – taip, aš esu visiškai Baltijos regiono žmogus ir fanatas. Esu gyvenęs Švedijoje ir Suomijoje. Dėstau Helsinkio universitete. Tikrai, manyje yra labai daug Baltijos patirties“, – natūralų knygos turinio atsiradimą aiškino profesorius.
 
L. Donskis prisipažįsta, jog vis dėlto ši knyga jam pačiam atnešė daug supratimo. Vienas iš įdomiausių – pajautimas, kad Baltijos regionas yra vieta, per kurią galima aprėpti visą modernią žmonijos patirtį.
 
„Šiose šalyse įvyko daug kas: perėjo du totalitariniai režimai, sukrėtę XX a., per šį regioną perėjo mąstytojai, iškėlę idėjas, kuriomis žmonija gyveno, per šį regioną perėjo visa įmanoma modernioji patirtis. Ir aš pradėjau suprasti kai kuriuos savo kolegas, kurie sakydavo, kad, tarkim, anglai net nesupranta, jog Anglija nesudalyvavo istorijoje taip, kaip mažytės Baltijos regiono šalys. Jos išgyveno viską. Iki antrojo pasaulinio karo Baltijos šalys sunkiai atsirado politiniame žemėlapyje, vėl išnyko, ir vėl atsirado. Šitos šalys nuolat kėlė savo išlikimo klausimą, ir kėlė klausimą, apskritai, kiek jos yra giminingos. Vakarai to klausimo sau nekėlė ištisus šimtmečius. Ir šiandien mes turime tą situaciją, kada Vakarai kelia šį klausimą. Tai yra Vakarų išlikimo klausimas. Kitaip tariant, Baltijos regionas numatė pasaulio būseną“, – kalbėjo L. Donskis.
 
Dvidešimties knygų autorius, dalis kurių akademinės-teorinės, užbėgdamas klausimams už akių, atskleidžia, jog ši knyga neturi jokių akademinių pretenzijų.
 
„Šis leidinys nieko nedramatizuoja. Šia knyga buvo pamėginta susivokti, mąstyti apie save, ne banaliai pasakojant, kas su manimi atsitiko, o apie tai, kaip mane sukūrė asociacijos , atmintis, įvykiai ir žmonės“, – dalijosi mintimis L. Donskis.
 
Neišsemiama „99“ tradicija
 
Belieka paminėti, jog „99 Baltijos istorijos“ startavo neabejotinai svarbią dieną, tačiau ne tik Klaipėdai – leidybos grupei „Druka“ taip pat. Vadovės Renatos Budvytienės žodžiais, lygiai prieš dvejus metus, lygiai tose pačiose patalpose leidyklos „Druka“ komanda prisistatė visuomenei, deklaruodami, jog ateina padirbėti Klaipėdos krašto labui. Dvejų metų rezultatas tą tik paantrina.
 
„„99 Baltijos istorijos“ yra savotiškas simbolis, savotiškos Klaipėdos krašto, Mažosios Lietuvos kultūrinės jungties ženklas, sugriaunantis bet kokį klaipėdietiško provincialumo mitą. Būtent tai, ir kartu nuolatinis grįžimas prie klaipėdietiškos tapatybės suvokimo – amžinai atviro klausimo, ir subrandino poreikį išleisti kitokią knygą“, – kalbėjo R. Budvytienė.
 
Kodėl 99 istorijos? „Drukos“ vadovė turi savo atsakymą. Pasak ponios Renatos, leidyklos pasirinktos temos dažnai būna tokios aktualios ir tomis temomis norisi tiek daug pasakyti, kad kaip tik šis skaičius ir parodo žodžio „daug“ svorį.
 
„Į vieną leidinį neįmanoma sudėti visko. 99 turi tą neužbaigtumo formą ir galimybę tęsti. Ir nebūtinai tai turime daryti mes. Tai galite būti jūs“, – sakė leidyklos „Druka“ vadovė.
 
„99 Baltijos istorijos“ antroji leidyklos „Druka“ ciklo „99 istorijos“ knyga. Pernai pristatytos „ 99 Klaipėdos miesto istorijos“ (autorius istorikas Vygantas Vareikis), kuriomis kalbėta apie praeitį, tokiu būdu kuriant istorinius pamatus. Leidykla žada, jog dar šiemet pakvies pasitikti trečiąjį ciklo leidinį.
 
Autorės nuotr.
 
Nuotraukose:
 
1. Knygoje „99 Baltijos istorijos“ L. Donskis deklaruoja savo meilę Klaipėdai ir Baltijos regionui
2. Iš kairės: G. Skudžinskas, V. Puodžiūnas, L. Donskis, R. Rastauskas bei G. Grajauskas
3. Įspūdingas uostamiesčio menininko B. Šarkos įvadas į renginį

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra